Tampos įlankos gyventojams buvo nurodyta evakuotis, tačiau, remiantis pranešimai, regione ėmė stigti degalų, o lėktuvų bilietai neįtikėtinai pabrango, todėl kai kurie žmonės tiesiog neturi kito kelio, kaip likti namuose ir maksimaliai pasirūpinti savo saugumu.
Europai Miltonas beveik jokios grėsmės veikiausiai nesukels, tačiau antradienį vakarų pusėn pajudėjo dar viena audra – uraganas Kirkas, rašo „Euronews“.
Iš tikro Kirkas jau nebelaikomas uraganu – jis dabar atitinka netropinių platumų audros charakteristikas, – tačiau labai tikėtina, kad šią savaitę siausdamas kai kuriuose Europos regionuose jis padarys žalos ir sukels įvairiausių sutrikimų.
„Matome jau nebe tropinę audrą su jai būdinga apskrita ir simetriška debesų struktūra bei centre esančia ramia zona, vadinama akimi“, – kanalui „Euronews“ sakė meteorologas Larsas Lowinski ir paaiškino, kad toldama nuo šiltų vandenų audra netenka tropinio ciklono bruožų.
Savaitgalį, kol keliavo tarp Bermudų ir Azorų salų Atlanto vandenyne, Kirkas dar buvo galingas uraganas – trumpam netgi prilygo 4 kategorijai pagal Saffiro ir Simpsono skalę.
Dabar jis „išliks labai stiprus, nes virs galinga Šiaurės Atlanto audra, kokią dažnai tenka stebėti Šiaurės Atlante ir Vakarų Europoje rudenį bei žiemą“, sakė L. Lowinski.
Kirkas šiuo sezonu bus pats pirmasis tokio tipo reiškinys, kurie Europoje paprastai įvyksta nuo spalio iki kovo.
Naktį iš antradienio į trečiadienį į Senąjį žemyną atkeliavęs Kirkas greičiausiai pradės šturmuoti šiaurinę Portugaliją ir Ispanijos šiaurės vakarų regionus. Prieš galingiausią vėlai antradienį tikėtiną smūgį, galimi stiprūs vėjai ir smarkus lietus.
„Pagrindinė smarkių vėjų juosta praslinks trečiadienio pradžioje. Tada vėjo gūsiai sieks 100–130 km/h, o aukštumose – apie 145 km/h greitį“, – nurodė L. Lowinski.
„Problemų kels ir smarkūs lietūs bei perkūnija. Kai kuriuose šiaurės vakarų Ispanijos regionuose per 24–36 valandas gali iškristi nuo 100 iki 150 mm kritulių“, – įspėjo jis.
Nors sunku prognozuoti tikslų Kirko žalos mastą, galima nuspėti, kad naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį audra pajudės nuo vakarinio Europos kranto ir keliaus į rytus, kol pasieks Prancūziją.
„Tikėtina, kad ketvirtadienį labai stiprūs vėjai niokos platų ruožą, prasidedantį Biskajos įlankos pakrante ir einantį per rytinius Prancūzijos regionus, šiaurės vakarų Šveicariją ir pietvakarių Vokietiją, – dėstė L. Lowinski. – Vėjo gūsiai vakarinėse ir pietvakarinėse Prancūzijos pakrantėse gali pasiekti 140–150 km/h, o kitur – 100–130 km/h greitį.“
Meteorologas perspėja ir apie smarkų lietų centrinėse bei šiaurinėse Prancūzijos dalyse. Gali būti, kad liūtys pasieks ir Belgiją bei vakarų Vokietiją, kur ketvirtadieniui einant į pabaigą jau bus iškritę 100 mm kritulių.
„Kadangi pūs stiprus vėjas ir smarkiai lis, minėtuose regionuose Kirkas gali padaryti daug žalos. Nuo vėjo gali nukentėti namų stogai, medžiai, elektros energijos tiekimo linijos. Dėl to gali sutrikti eismais keliais ir geležinkeliu, – vardijo L. Lowinski. – Kadangi medžiai dar su lapais, šios vėtros poveikis Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Vokietijoje bus didesnis nei būtų žiemą.“
Dėl smarkių liūčių gali staiga patvinti upės, be to, kalnuotose vietovėse prasidėti nuošliaužos, ir tai blogiausia, kas galėtų atsitikti.
Nors ties Biskajos įlankos centru tikėtinos didelės bangos ir vidutinio stiprumo audra, potvynis, kaip teigia L. Lowinski, yra mažai tikėtinas, kadangi bangos greičiausiai pakils atoslūgio metu.
„Visgi trečiadienį vakare dėl pakilusio vandens lygio žemumose gali įvykti potvynių“, – sakė jis.
Anot meteorologų, kelias valandas trunkantį smarkų lietų ir stiprų vėją Kirkas gali atnešti ir į kelis Didžiosios Britanijos regionus.
„Nors uraganai spalio mėnesį Atlanto atogrąžų zonoje nėra retas reiškinys, Kirkas buvo neįprastai intensyvus, kaip ypač toli į rytus nuo formavimosi vietos (kuri šiais metais buvo arčiau Karibų nei visada) nutolęs uraganas“, – sakė L. Lowinski.
„Tai, kad tokia stipri audra susiformavo taip toli rytuose, tikrai gali būti dar vienas klimato kaitos poveikio ženklas, patvirtantis, kad vandens paviršiaus temperatūra dideliame Šiaurės Atlanto plote viršija vidurkį“, – pridūrė jis.
„Šiltėjant vandenynams randasi papildomos, įvairius reiškinius užkuriančios energijos, todėl tikėtina, kad tie reiškiniai bus intensyvesni, pasižymintys ypač stipriu vėju ir dideliu kritulių kiekiu“, – sakė L. Lowinski.