74 metų T.Vasquezas, mėgstantis dėvėti tamsius kostiumus, labai skiriasi nuo J.Mujicos – buvusio sukilėlio, gyvenančio palaikėje kaimo troboje, vairuojančio seną „Volkswagen“, aukojančio didžiąją dalį savo atlyginimo labdarai ir plačiai vadinamo Pepe.
Darbininkų klasės šeimoje užaugęs T.Vazquezas savarankiškai susikūrė savo karjerą, per kurią jam teko dirbti laikraščių pardavėju, padavėju, staliumi ir futbolo klubo direktoriumi, taip pat onkologu ir prezidentu.
„Esu kilęs iš labai kuklių namų ir galėjau studijuoti dėl (mokymosi) viešojoje pradinėje ir vidurinėje mokykloje, – jis sakė neseniai duodamas interviu televizijai. – Esu viso to produktas ir jaučiuosi esantis labai dėkingas bei skolingas Urugvajaus visuomenei.“
T.Vazquezas, kuris 2004 metais tapo pirmuoju kairiųjų pažiūrų Urugvajaus prezidentu, buvo iškeltas ant visuomenės nepasitenkinimo bangos dėl pragaištingų regiono ekonomikos krizės padarinių.
Jam pavyko atgaivinti ekonomiką, įvykdyti mokesčių ir sveikatos apsaugos reformas. Prezidentas inicijavo programą, pagal kurią kiekvienas viešosios mokyklos moksleivis buvo aprūpintas nešiojamuoju kompiuteriu, taip pat priėmė griežtus įstatymus prieš rūkymą, dėl kurių susigrūmė su tabako pramonės milžine „Philip Morris“, kuri tebenagrinėjamoje byloje siekia prisiteisti 25 mln. JAV dolerių (69,4 mln. litų).
Jo karas su rūkymu iš dalies susijęs su faktu, kad trys T.Vazquezo šeimos nariai – motina, tėvas ir sesuo – mirė nuo vėžio 7-ame dešimtmetyje, kai jis studijavo medicinos mokykloje.
Tačiau jis tuo pačiu atsiduria keblioje padėtyje dėl J.Mujicos priimto istorinio teisės akto, įteisinusio marihuanos vartojimą ir sukūrusio reguliuojamą kanapių rinką.
Tai viena iš kelių nesutarimus kurstančių sričių, dėl kurių santūraus būdo gydytojas kartais susiremdavo su 79 metų nenurimstančiu maištininkus J.Mujica savo koalicijos „Platusis frontas“ (FA) viduje.
Tačiau jie tvarkingai palaikė vienas kitą per rinkimų kampanijas, nes abu šalies vadovo postą paliko būdami populiarūs politikai ir stengėsi, kad prezidento postas atitektų partiečiui. Urugvajuje prezidentas negali būti renkamas antrai kadencijai iš eilės.
1940 metų sausio 17 dieną gimęs T.Vazquezas subrendo neramiame 7-ajame dešimtmetyje, bet laikėsi atokiai nuo politikos, atsidėdamas studijoms. Tuo metu J.Mujica ir jo bendražygiai iš Tupamarų nacionalinio išsivadavimo judėjimo ėmėsi ginklų ir sukilo prieš vyriausybę.
Į politiką T.Vaquezas įsitraukė tik baigiantis 1973–1985 metais Urugvajų valdžiusiai diktatūrai, kai jis 1984-aisiais slapta tapo Socialistų partijos nariu.
Būdamas charizmatiškas ir atviras veikėjas, jis 1989 metais buvo išrinktas pirmuoju kairiajai stovyklai atstovaujančiu sostinės Montavidėjo meru.
T.Vazquezas dukart nesėkmingai kandidatavo į prezidento postą (1994 ir 1999 metais), kol galiausiai tapo pirmuoju šalies vadovu išrinktu FA atstovu.
Ta pergalė buvo istorinė Urugvajuje, kuriame 174 metus dominavo dvi partijos: „Colorados“ („Spalvingieji“ arba „Raudonieji“) ir L.Lacalle Pou „Blancos“ („Baltieji“), dabar oficialiai persivadinusi Nacionaline partija.
Per pirmąją prezidento kadenciją T.Vazquezas tęsė medicinos praktiką, bet teigė šįkart jos atsisakysiantis.
T.Vazquezas ir jo žmona Maria Auxiliadora atšventė savo santuokos 50-mečio sukaktį praėjus kelioms dienoms po to, kai jis spalio 26-ąją laimėjo pirmąjį prezidento rinkimų ratą. Jiedu turi keturis vaikus ir 11 anūkų.