Karo laikų Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius penktadienį pateikė apeliaciją dėl 40 metų laisvės atėmimo bausmės, skirtos jam už genocidą, kaltindamas Jungtinių Tautų teisėjus „surengus jam politinį teismą“.
R. Karadžičius, išvardijęs 50 argumentų prieš JT karo nusikaltimų teismo buvusiai Jugoslavijai paskelbtą nuosprendį, „buvo teisiamas politinėje byloje, kuri buvo paprasčiausiai sukurpta taip, kad patvirtintų jo ir Bosnijos serbų demonizavimą“, sakoma advokato Peterio Robinsono pareiškime.
Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai (TBTJ) pripažino R.Karadžičių kaltu dėl serbų žiaurumų Bosnijoje per 1992-1995 metų karą, nusinešusį 100 tūkst. gyvybių.
TBTJ taip pat nustatė, kad R. Karadžičius yra kaltas ir dėl masinių žudynių 1995 metais organizavimo Srebrenicoje, kur buvo išžudyta beveik 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų, kurių palaikus palaidojo masinėse kapavietėse Bosnijos serbų pajėgos, išstūmusios olandus JT taikdarius iš Srebrenicos anklavo. Šios skerdynės buvo kruviniausios Europoje nuo Holokausto per Antrąjį pasaulinį karą, ir jas genocidu pripažino du tarptautiniai teismai.
R. Karadžičius taip pat buvo pripažintas esąs atsakingas už žmogžudystes, civilių puolimą ir terorizavimą per 44 mėnesius trukusią Sarajevo apsiaustį, kur apie 10 tūkst. civilių žuvo per nepaliaujamo bombardavimo ir snaiperių ugnies kampaniją, taip pat už JT taikdarių paėmimą įkaitais.
R. Karadžičiui kaltinimai buvo pateikti 1995 metais, bet jį suimti pavyko tik 2008 metais , Serbijos sostinėje Belgrade. Jis slapstėsi apsimetęs alternatyviosios medicinos guru Draganu Dabičiumi ir nešiojo didelius akinius ir vešlią baltą barzdą.
Praėjus daugiau nei 20 metų po to, kai Bosnijoje ir Hercegovinoje nutilo pabūklų gausmas, 71 metų R. Karadžičius tebėra laikomas didvyriu serbų kontroliuojamose susiskaldžiusios šalies dalyse.