Trečiadienį Maskvos Zamoskvorecko rajono teismas A. Uliukajevo bylą pradėjo nagrinėti iš esmės.
61 metų politikas buvo suimtas 2016-ųjų lapkritį, jam tebedirbant ministru. A. Uliukajevas tapo aukščiausio rango pareigūnu, suimtu dėl įtariamos korupcijos nuo V. Putino atėjimo į valdžią 2000 metais.
Jis neigia paėmęs 2 mln. dolerių (1,7 mln. eurų) kyšį – „dėkingumo mokestį“ už vieną sandorį, susijusį su valstybės kontroliuojama naftos milžine „Rosneft“. Jeigu A. Uliukajevas būtų pripažintas kaltu, jam gali būti skirta 8–15 metų laisvės atėmimo bausmė.
Prokurorai teigia, kad to kyšio jis reikalavo iš „Rosneft“ vadovo Igorio Sečino, svarbaus prezidento Vladimiro Putino sąjungininko, kritikuoto kai kurių vyriausybės veikėjų.
Teisme jis piktai gynėsi ir tvirtino, kad buvęs sulaikytas per Federalinės saugumo tarnybos (FSB) – sovietų KGB įpėdinės – operaciją, kuri buvusi „provokacija, suorganizuota iš aukštai, ir paremta klaidingu kaltinimu“.
A. Uliukajevas tvirtino, kad saugumo tarnybos surengė operaciją, paremtą „sufabrikuotais“ kaltinimais ir „rėmėsi vien I. Sečino tvirtinimais“.
Eksministras sakė, kad į „Rosneft“ biurą, kur jam buvo perduotas lagaminas su pinigais, jį priviliojo I. Sečinas.
A. Uliukajevas buvo suimtas, kai bandė išvažiuoti paėmęs tuos pinigus ir įdėjęs juos į savo automobilio bagažinę.
A. Uliukajevas tvirtino atėjęs į susitikimą, nes „I. Sečinas asmeniškai man paskambino... ir įtikino ateiti į „Rosneft“ (biurą)“.
Prokurorai nurodė, kad I. Sečinas paskyrė tą susitikimą ir perdavė A. Uliukajevui pinigus, kurių iš jo buvo reikalaujama per viršūnių susitikimą Indijoje, bet esą „Rosneft“ vadovas bendradarbiavo su saugumo tarnybomis.
„2016-ųjų spalio 15 dieną į tarnybinę komandiruotę Indijos Goa valstijoje, kur vyko BRICS šalių viršūnių susitikimas, išvykęs A. Uliukajevas pareikalavo iš I. Sečino 2 mln. dolerių kyšio – padėkos – už jo priimtą palankų sprendimą dėl sandorio dėl „Bašneft“ akcijų paketo pirkimo, o jei šis atsisakytų, pagrasino trukdyti teisėtai „Rosneft“ veiklai nepritardamas kitiems kompanijos sandoriams“, – teigiama kaltinamajame akte, kurį perskaitė prokuroras Maskvos teisme.
„I. Sečinas, rimtai įvertinęs A. Uliukajevo, buvusio Rusijos Federacijos vyriausybės nario, grasinimą, siekdamas išvengti neigiamų pasekmių savo kompanijai, sutiko su neteisėtais A. Uliukajevo reikalavimais“, – teigė prokuroras.
Spalio pabaigoje sugrįžęs į Rusiją I. Sečinas kreipėsi į FSB.
Kaltinamajame akte teigiama, kad FSB pareigūnai įtraukė I. Sečiną į operatyvinius paieškų veiksmus.
Keistas sandoris
„Bašneft“, šeštosios didžiausios pagal gavybos apimtis Rusijos naftos bendrovės, 50,7 proc. akcijų buvo parduotos praeitais metais po kelis mėnesius trukusių ginčų, susijusių su vyriausybės kontroliuojama didžiausia šalies naftos pramonės įmone „Rosneft“.
Iš pradžių A. Uliukajevas teigė, kad „Rosneft“ dalyvavimas „Bašneft“ privatizacijoje „netikslingas“, nes ją kontroliuoja valstybė per holdingo įmonę „Rosneftegaz“. Vis dėlto 2016-ųjų rugsėjo pradžioje ministras pareiškė, kad juridiškai „Rosneft“ gali pretenduoti į „Bašneft“, nes privatizacijos įstatymas tokį scenarijų leidžia.
„Visa suma – 329,69 mlrd. rublių (4,7 mlrd. eurų) – teks Rusijos biudžetui“, – sakoma A.Uliukajevo pranešime, paskelbtame po spalio 12-osios sandorio. Jis pridūrė, kad vyriausybei buvo pateikti tik du pasiūlymai įsigyti „Bašneft“ akcijų, o vienas iš jų buvo daug mažesnis negu nepriklausomų ekspertų nustatyta šio paketo vertė.
„Rosneft“ atstovas Michailas Leontjevas valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė: „Faktas tebeegzistuoja: A. Uliukajevas pats reikalavo neteisėto atlygio už savo oficialių pareigų vykdymą, pats atėjo jo pasiimti ir pats išvyko iš susitikimo vietos su pinigais. Ką dar galima pridurti?“
Prokurorai paprašė, kad I. Sečinas būtų pašauktas į teismą liudyti. Visgi tokio aukšto rango pareigūnų akistata būtų labai neįprasta, ir vis dar neaišku, ar „Rosneft“ vadovas į teismą atvyks pats.
56 metų I. Sečinas anksčiau ėjo premjero pavaduotojo pareigas ir buvo V. Putino štabo vadovo pavaduotojas. Be to, jis yra artimas Kremliaus lyderio patikėtinis. Stojęs prie „Rosneft“ vairo 2012 metais, jis išaugino ją iki didžiausios pasaulio naftos kompanijos, kurios akcijomis prekiaujama biržoje.
Laisvai portugališkai kalbantis I. Sečinas anksčiau vertėjavo kariškiams Mozambike ir Angoloje. Maža to, kalbama, kad jis yra buvęs KGB šnipas.
Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje jis dirbo su V.Putinu Sankt Peterburge, o vėliau persikėlė su juo į Maskvą, kur ėmėsi darbo Kremliuje. Teigiama, kad jis buvo itin įtakingas asmuo tarp „silovikų“ – karininkų ir jėgos struktūrų atstovų.
„Per 150 metų niekas nepasikeitė“
Į teismo salę, kurioje susirinko gausybė žmonių, A. Uliukajevas atvyko vilkėdamas mėlynai dryžuotus marškinėlius.
Kaltinamasis, kuriam paskirtas namų areštas, žurnalistams prieš posėdį sakė skaitęs rusų rašytojo Antono Čechovo novelę „Nužudymas“ (Ubijstvo).
„A. Čechovas daug rašo apie teismus ir tyrėjus. Per 150 metų niekas nepasikeitė“, – sakė jis.
Buvęs ministras prieš trečiadienio teismo posėdį taip pat ironiškai įvertino savo šalies padėtį.
„Puiki, bet ne beviltiška“, – pareiškė jis, žurnalistų paklaustas, kaip vertina dabartinę ekonomikos būklę šalyje.
A. Uliukajevas taip pat pareiškė, kad yra nusiteikęs optimistiškai ir tikisi, jog teismo sprendimas bus jam palankus.
„Moksle bet koks rezultatas, net ir neigiamas, yra rezultatas“, – pareiškė eksministras, paklaustas, kokio teismo sprendimo jis tikisi.
„Istoriniu požiūriu jis baigsis teigiamai. (Jis) atneš rusų tautai naudos“, – pridūrė jis.
Kova dėl valdžios?
A. Uliukajevo areštas rusus sukrėtė ir suglumino; esama netgi spėliojimų, kad tai dalis vyriausybės vidaus kovos dėl valdžios, artėjant kitąmet vyksiantiems prezidento rinkimams.
Šiam niekuo neišsiskiriančiam pareigūnui buvo skirta užduotis ištraukti Rusiją iš ekonominės krizės. Jis buvo laikomas liberaliojo vyriausybės sparno atstovu. A. Uliukajevui yra tekę dirbti su buvusiu liberalių pažiūrų premjeru Jegoru Gaidaru, kuris 10-o dešimtmečio pradžioje vadovavo „šoko terapijos“ ekonomikos reformoms, kurios, pasak rusų, iš jų atėmė visas santaupas.
V. Putinas atleido A. Uliukajevą iš ministro pareigų, kurias jis pradėjo eiti 2013-aisiais, iškart po to, kai jis buvo sulaikytas.