Praėjusį mėnesį E. Macronas viešai užsiminė, kad neatmeta galimybės, jog į Ukrainą galėtų būti pasiųsta karių. Tačiau už uždarų durų, pasak „Le Monde“, Prancūzijos prezidentas yra pasisakęs dar griežčiau.
„Bet kokiu atveju kitais metais man teks nusiųsti kai kuriuos vyrukus į Odesą“, – remiantis „Le Monde“ informacija, vasario 21 d. Eliziejaus rūmų Portretų salėje pasibaigus Prancūzijos didvyrio Missako Manouchiano ir jo žmonos Melinee „panteonizacijos“ ceremonijai, Prancūzijos lyderis sakė keletui susirinkusių svečių.
Praėjus keletui dienų, vasario 26 d., po susitikimo su Europos lyderiais jis taip pat pareiškė, kad negalima atmesti vakarietiškų kovinių brigadų siuntimo į Ukrainą varianto.
Kaip skelbia „Le Monde“, pirmosios diskusijos apie Vakarų pajėgų siuntimą į kovos veiksmų zoną Ukrainoje prasidėjo 2023 m. birželį. Šis klausimas buvo svarstomas itin slaptame Nacionalinės gynybos ir saugumo tarybos posėdyje nesėkmingo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo fone.
Prancūzijos sausumos pajėgų štabo vadas generolas Pierre’as Schillas, komentuodamas E. Macrono žodžius dėl pajėgų siuntimo į Ukrainą, pažymėjo, kad juos reikia vertinti kaip „politinę ir strateginę žinutę“, rašo leidinys. Karininkas pridūrė, jog Prancūzijos karinės vadovybės užduotis – pateikti keletą galimų veiksmų variantų, kad „padėtų respublikos prezidentui priimti politinius ir karinius sprendimus“.
Straipsnyje taip pat teigiama, kad karo Ukrainoje eigoje E. Macrono požiūris į konfliktą ir derybas pasikeitė. Pirmoje 2022 m. pusėje Prancūzijos lyderis rėmė dialogą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir manė, kad derybos išeis į naudą. Tačiau jau 2022-ųjų rugsėjo mėnesį E. Macronas nusivylė tarpininko vaidmeniu, nes pokalbiai su V. Putinu nedavė jokio rezultato, be to, išsiskyrė lyderių nuomonė dėl Zaporižios atominės elektrinės saugumo.
Po to Prancūzijos prezidento retorika pasikeitė, jis pradėjo aktyviau raginti padėti Ukrainai ir ją palaikyti. Straipsnio autoriai šį pokytį palygino su balandžiu, kuris virto vanagu.
Įspėjo sąjungininkes neriboti pagalbos Ukrainai
Ketvirtadienį E. Macronas davė interviu Prancūzijos televizijai, per kurį išsamiai paaiškino savo politiką karo Ukrainoje atžvilgiu. Jis įspėjo, kad jei Rusija laimės, ji Ukrainoje nesustos, ir pabrėžė, jog sąjungininkės neturėtų riboti paramos Ukrainai.
E. Macronas sakė, kad žemyno saugumui „gresia pavojus“, vadino karą „egzistenciniu Europai ir Prancūzijai“ bei pabrėžė, kad Rusijos pergalė Ukrainoje „sumažins Europos patikimumą iki nulio“.
E. Macronas taip pat įspėjo sąjungininkes neriboti pagalbos Ukrainai. Jis sakė, kad nuo Rusijos invazijos 2022 m. vasarį pradžios „mūsų žodyne buvo per daug ribų“. Visi, kas brėžia „ribas“ teikiant pagalbą Ukrainai, „renkasi pralaimėjimą“.
E. Macronas išsakė šias pastabas prieš kelionę į Berlyną, kur penktadienį susitiks su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku. Jis sakė, kad Europa neturėtų rodyti silpnumo, o padarytų viską, kas įmanoma, kad Rusija nelaimėtų karo, keliančio grėsmę paprastų Prancūzijos ir Europos piliečių saugumui.
Pasak E. Macrono, sausumos pajėgų siuntimas dabar nėra darbotvarkėje, bet Europa turi palikti atviras „visas galimybes“, jei karas išplistų. „Jei Rusija laimės, prancūzų gyvenimas pasikeis, mes nebeturėsime saugumo Europoje“, – sakė jis.
E. Macronas pripažino, kad derybos turės vykti ateityje, kai baigsis karas, bet pabrėžė, kad taika nereiškia Ukrainos „kapituliacijos“.
„Jeigu padėtis pablogėtų, būsime pasirengę“ užkirsti kelią Rusijos pergalei, sakė E. Macronas, bet pridūrė, kad jo šalis „niekada nesiims pulti“ šiame kare. „Mes niekada nesiimsime iniciatyvos“, – sakė jis.
Pripažinęs, kad pastaraisiais metais jis bene daugiausiai valandų nei bet kuris kitas svarbus lyderis skyrė pokalbiams su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, E. Macronas sakė, kad Kremliaus vadovu negalima pasitikėti, nes jis nepaiso jokių ribų ir įsipareigojimų.
Kai praėjusį mėnesį E. Macronas sukėlė šoką Europoje, neatmesdamas galimybės pasiųsti į Ukrainą sausumos karių, jam nepritarė ne tik daugelis sąjungininkių, bet ir dauguma prancūzų. Dienraščio „Le Figaro“ apklausa parodė, jog 68 proc. nepalaiko tokios galimybės.
Tačiau E. Macrono strategiją Ukrainos atžvilgiu šią savaitę palaikė abeji parlamento rūmai. Per balsavimą kraštutinių dešiniųjų partija RN susilaikė, radikalūs kairieji balsavo prieš, jos deputatai apkaltino E. Macroną „karo kurstymu“.
Po interviu, kurį transliavo TF1 ir televizijai „France 2“, E. Macronas socialiniame tinkle X dar kartą perspėjo, kad Rusija nesustabdys savo teritorinių ambicijų, jei laimės karą Ukrainoje, ji kels grėsmę kaimyninėms šalims Moldovai, Rumunijai ir Lenkijai.
„Rusija tapo galia, kuri nori plėstis, yra aišku, kad ji nesustos. Jei apleisime Ukrainą, jei leisime Ukrainai pralaimėti šį karą, Rusija tikrai kels grėsmę Moldovai, Rumunijai, Lenkijai“, – parašė jis.