Š. Mirzijajevas, kurio kandidatūrą rinkimuose iškėlė provyriausybinė partija sostinėje Taškente vykusiame suvažiavime, jam išreikštą pasitikėjimą pavadino „didele atsakomybe, kurią jaučia visa širdimi“.
„Šiandien mūsų valstybė atsivėrė asmeniui, [atsivėrė] žmonėms“, – sakė Š. Mirzijajevas, spalio 24 dienos rinkimuose susirungsiantis su keturiais daugelio simboliniais laikomais kandidatais.
„Mes sukūrėme visiškai naują tiesioginio dialogo su žmonėmis sistemą, [radome] teigiamą būdą spręsti jų poreikius ir problemas“, – nurodė jis.
2007 ir 2015 metais Š. Mirzijajevas buvo be konkurencijos nominuotas vadovauti Uzbekijos liberaldemokratų partijai – anksčiau palaikiusiai jo pirmtaką Islamą Karimovą, pirmąjį posovietinį šalies lyderį.
Valdžia kol kas nerodo jokių ženklų, kurie leistų atsirasti oficialiai opozicijai.
Uzbekija yra daugiausia musulmonų gyvenama pasaulietiška pramoninė valstybė, turinti bendrą sieną su Afganistanu. Joje gyvena beveik pusė buvusios sovietinės Centrinės Azijos gyventojų.
Šalies vadovybė palaiko glaudžius santykius su Rusija ir Kinija, o jos santykiai su mažesnėmis Centrinės Azijos regiono kaimynėmis, tokiomis kaip Kirgizija ir Tadžikistanas, pastaraisiais laikais pagerėjo.
Beveik neišvengiama antroji Š. Mirzijajevo kadencija bus išbandymas reformoms, pradėtoms po jo pirmtako I. Karimovo mirties 2016 metais, žmogaus teisių gynėjams skundžiantis augančiu valdžios nepakantumu kritikai.
Naujajai šalies vadovybei priskiriami nuopelnai už priverstinio darbo panaikinimą Uzbekijos medvilnės pramonės sektoriuje, kur prie I. Karimovo dirbdavo net moksleiviai, ir šalies atvėrimą užsienio turistams bei investuotojams.
Tačiau po laikino atšilimo, kai buvo paleisti I. Karimovo laikų politiniai kaliniai, pastaraisiais metais valdžia suiminėja ar už grotų sodina nepriklausomus tinklaraštininkus, o nepriklausoma žiniasklaida skundžiasi dėl jai daromo spaudimo.
Dėl koronaviruso pandemijos pernai ekonomikos augimas sulėtėjo nuo 5,8 proc. 2019 metais iki 1,6 procento. Tai sukėlė maždaug 34 mln. gyventojų turinčios valstybės visuomenės nepasitenkinimą.
64-erių Š. Mirzijajevas anksčiau 13 metų dirbo I. Karimovo vyriausybės vadovu.