Aštuoni Europos Sąjungos diplomatai, pareigūnai ir valstybių narių valdžios atstovai „Politico“ sakė besibaiminantys, kad Ch. Michelis deda didžiules pastangas, kad tik neleistų savo ilgametei varžovei iškovoti antrosios Komisijos pirmininkės kadencijos.
„Tai veda visus iš proto, nes tokie užmojai labai bado akis: nori, kad von del Leyen sukluptų, o pats svajoja apie aukštą postą“, – teigia vienas kalbintas Europos Sąjungos pareigūnas. Šis šaltinis, kaip ir kiti „Politico“ pašnekovai, apie įtakingiausius Sąjungos pareigūnus sutiko kalbėti tik su anonimiškumo sąlyga.
Užkulisiniai galios žaidimai tarp dviejų stipriausių Europos Sąjungos pareigūnų vyksta nuolat – tai atšaukiamos vakarienės, tai iš vieno Rue de la Loi gatvės galo į kitą skrieja strategiškai apgalvoti ne spaudai skirti pareiškimai. Apie itin įtemptą šių dviejų politikų dinamiką pirmą kartą imta kalbėti po vizito Ankaroje 2021 metais, kai Ch. Michelis užėmė vienintelę laisvą kėdę šalia Turkijos prezidento, palikdamas Europos Komisijos pirmininkę tenkintas vieta ant gretimos sofos. Šis skandalas dar žinomas sofageito pavadinimu. Vėliau U. von der Leyen dėl incidento Europos Parlamente garsiai prabilo apie seksizmą.
Yra manančių, kad Ch. Michelis nusitaikė į Europos Sąjungos užsienio politikos vadovo postą, kuriame pakeistų Josepą Borellį, su kuriuo palaiko gana gerus santykius. Anot vieno iš aštuonių šaltinių, greičiausiai jis pasirinks strategiją akis į akį kalbėtis su kiekvienu valstybių vadovu, o ne aptarinėti svarbiausių postų klausimus viešai, kas įprastai ir daroma.
Situaciją dar labiau komplikuoja ir tai, kad Ch. Michelis atsakingas už procesą, kaip po Europos Sąjungos rinkimų bus paskirstomi svarbiausi postai, taip pat ir dėl Sąjungos lyderių sprendimų, galinčių lemti antrą U. von der Leyen kadenciją.
„Jis nėra kandidatas. Kaip pirmininkas ne kartą ir minėjo, jis yra ir bus susikoncentravęs į savo kaip Europos Vadovų Tarybos pirmininko darbą, į Europos Vadovų Tarybos sutelkimą svarbiems sprendimams“, – sako Europos Vadovų Tarybos pirmininko atstovė spaudai Ecaterina Casinge.
Pastarąsias kelias savaites kelios Europos valstybės itin nerimauja dėl tikrųjų Ch. Michelio tikslų.
„Nemažai valstybių narių nerimauja, kad Charlesas Michelis nesiims konstruktyvaus vaidmens, kad sieks kažkokio asmeninio keršto“, – teigia vienas Europos Sąjungos diplomatas, atliepdamas daugumos kolegų nuotaikas.
Pareigūnams bandant rasti bendrą 27 valstybių ir vyriausybių vadovų kalbą dėl kitų Europos Komisijos, Europos Vadovų Tarybos ir Europos Parlamento pirmininkų, taip pat kito užsienio politikos vadovo, yra nuogąstaujančių, kad Ch. Michelis nepraleis progos atsilyginti.
Teoriškai 65 metų U. von der Leyen yra vienintelė kandidatė į Europos Komisijos pirmininko postą.
Nuo tada, kai 2019 metais ėmėsi šio darbo, U. von der Leyen kaip vyriausiosios krizių suvaldymo ekspertės reputacija užtikrintai stiprėjo – ypač per pandemiją ir Rusijai įsiveržus į Ukrainą, o štai Ch. Michelis nuolat sulaukia kritikos, pašaipų ir vis atsiduria konfliktų epicentre. Netikėtas ir staigus jo sprendimas anksčiau kadencijos pabaigos palikti postą ir kandidatuoti į Europos Parlamentą, o tada dar staigesnis persigalvojimas, tik dar padidino bloko nepasitenkinimą liberalu iš Belgijos.
U. von der Leyen yra ne tik dabartinė Europos Komisijos pirmininkė – jos Europos liaudies partija pagal apklausas užtikrintai pirmauja prieš konkurentus, todėl politikė turi tvirtą pagrindą išsilaikyti valdžioje. Be to, vargu, ar atsiras koks kitas jos vertas kandidatas, galintis ją išstumti iš posto.
Teoriškai Ch. Michelis galėtų tiesiog greitai susitarti dėl aukščiausių postų, užtikrindamas U. von der Leyen antrąją kadenciją, ir neskausmingai užbaigti likusią vadovų dėlionę. Jeigu atsižvelgtume į tokius akivaizdžius dalykus kaip Europos Vadovų Tarybos pirmininko noras maištauti ir įgyti daugiau galių, tokį scenarijų tenka atmesti, rašo „Politico“.
„Jis palyginimą su U. von der Leyen regi kaip iš esmės klaidingą ir nesąžiningą“, – situaciją komentuoja kitas Europos Sąjungos diplomatas.
Europos Komisijos pirmininkės komanda pateikti savo komentarų nepanoro.
Vos tik gruodžio 1 dieną pasibaigs Ch. Michelio kadencija, ji negalės būti pratęsta, ir buvęs Belgijos ministras pirmininkas aiškios pasitraukimo strategijos kaip ir neturi. Tad kodėl nesiekti kito prestižinio posto visos Europos Sąjungos mastu?
Neišvengiamai artėjant Europos Parlamento rinkimams, ko jau ko, bet sąjungininkų, nepatenkintų U. von der Leyen, jis tikrai turi.
Briuselyje Europos Komisijos pirmininkės autoritetu ne kartą abejota, taip pat ir centralizuotu jos lyderystės stiliumi. Prancūzija, kuriuos prezidentas Emmanuelis Macronas yra vienas iš įtakingiausių balsų prie lyderių stalo, niekada neskubėjo reikšti paramos politikei, galbūt tikėdamasi išsiderėti kažkokių nuolaidų arba tiesiog pertvarkyti Europos vadovų stalą. Europos Parlamente socialistai ir liberalai, priklausantys U. van der Leyen EPP koalicijai, labai nepalankiai vertina galimą jos bendradarbiavimą su dešiniojo sparno lyderiais ir partijomis.
Vieno iš Europos Sąjungos diplomatų teigimu, tai reiškia, kad kovoje su Ch. Micheliu ji lieka viena.
Tik šaltiniai, akcentavę, kad Ch. Michelis vykdo keršo misiją, nemano, kad politikui pavyktų nugvelbti kitą įtakingą postą. Jų teigimu, jis neturi jokių šansų.
Kaip ten bebūtų, geriau rinktis saugesnį kelią nei paskui gailėtis. Todėl šiuo metu ir daroma prielaida, kad 27 Europos Sąjungos valstybių lyderiai, birželio 17 ir liepos 27–28 dienomis oficialioms diskusijoms susitikę Briuselyje, kiek įmanoma bandys vengti Ch. Michelio kandidatūros įtakinguose postuose klausimo.
Kitas Europos Sąjungos diplomatas sarkastiškai priminė frazę, kurią Ch. Michelio administracijos vadovas kartais naudoja Europos Sąjungos valstybių narių pasiūlymams atmesti: „Europos Sąjungos lyderiai tokiam scenarijui pritarti nelinkę“.