V. Janukovyčiaus dosjė buvo perrašyta dar iki jam tampant premjeru XXI amžiaus pirmojo dešimtmečio viduryje. Šį melą atskleidė Donecko žurnalistas Vladimiras Bojko. 2002 m., po to, kai buvo paskelbti duomenys apie Donecko valdininkų nusikaltimus, žurnalistas pateko už grotų.
Ten jis ir sužinojo apie tai, kad V. Janukovyčius buvo teistas, o išėjęs į laisvę paskelbė įslaptintus faktus.
„Buvęs prezidentas yra unikalus, nes užėmęs valstybinį postą jis atsisakė savo biografijos, buvo ištrinti visi archyvai, visos užuominos į jo konfliktus su teisėsauga. V. Janukovyčiaus aplinka sukūrė jam naują biografiją. Neva prezidentas buvo sportininkas, ir 1974 m. dalyvavo tarptautinėse Monako lenktynėse kaip vienintelis Sovietų Sąjungos atstovas“, – pasakoja žurnalistas.
Patvirtindami šį faktą V. Janukovyčiaus bendražygiai rodė visiems jo nuotrauką Monte Karle.
„Jaunas V. Janukovyčius Monte Karle laiko laikraštį su data. Jo biografai ne kartą rašė apie šį faktą. Tačiau vėliau pavyko išsiaiškinti, kad būtent 1974 m. autoralis Monake neįvyko dėl ekonominių sunkumų“, – sako V. Bojko.
Akivaizdžiausias praeities pagražinimo faktas yra V. Janukovyčiaus teistumai.
„Kalbama apie apiplėšimus ir sunkius kūno sužalojimus. Tačiau yra daugybė įrodymų, kad tai buvo ne sumušimai, o išprievartavimas“, – sako žurnalistas.
2002 m. V. Janukovyčius kategoriškai neigė, kad jaunystėje buvo teistas, o teismo bylų medžiaga paslaptingai dingo.
Kai bylos dingo, prezidento įvaizdžio kūrėjai sukurpė jam naują biografiją, kurioje teistumas pripažintas, tačiau pabrėžiama, kad V. Janukovyčius esą buvo neteisingai apkaltintas.
Manoma, kad V. Janukovyčiaus teistumo atvejų gali būti ir daugiau. 2005 m. Vidaus reikalų ministerija atnaujino Donecko opozicijos žurnalisto Igorio Aleksandrovo nužudymo bylos nagrinėjimą. Tuo metu Donecko srities gubernatoriaus pareigas ėjo V. Janukovyčius, o Viktoras Pšonka buvo prokuroras. Vladimiras Bojko pateikia šokiruojančią demaskuojamąją medžiagą.
„Gavome operatyvios informacijos, įrodančios, kad I. Aleksandrovo nužudymą užsakė V. Janukovyčius ir V. Pšonka, tuometinis Donecko srities prokuroras, o įvykdė milicijos pareigūnai. Kaip pranešė su nusikaltimo medžiaga susipažinę šaltiniai, pasitarime V. Pšonka pasiskundė V. Janukovyčiui, kad žurnalistas I. Aleksandrovas elgiasi iššaukiančiai ir nufilmavo keletą laidų, kuriose minimas V. Pšonkos sūnus Artiomas. V. Janukovyčius kreipėsi į milicininkus: „Jūs ką, negalite jam užkišti burnos?“ – pasakoja žurnalistas V. Bojko.
Taip V. Janukovyčiui pavyko nutildyti visus. Apie masinius V. Janukovyčiaus ir jo šeimos narių vykdytus grobstymus jo partija žinojo. Žinojo, bet tylėjo, kol V. Janukovyčius nepaspruko.
Newsru.com primena, kad dar 2009 m. Julijos Tymošenko bloko deputatas Sergejus Sobolevas kreipėsi į generalinę prokuratūrą prašydamas ištirti, kaip V. Janukovyčius susijęs su žiauriu sumušimu ir išprievartavimu.