Antradienį Rusijos vadovas aplenkė Vakarus lenktynėse dėl pagrindinio prizo – finansinių sunkumų palaužtos Ukrainos. Jam tereikėjo pažadėti 15 mlrd. dolerių (38 mlrd. Lt) finansinę paramą.
Trečiadienį, prezidento nurodymu, Rusijos parlamentas priėmė amnestijos įstatymą, pagal kurį į laisvę paleidžiami tūkstančiai kalinių. Penktadienį V. Putinas patenkino M. Chodorkovskio – buvusio „Jukos“ naftos magnato ir prezidento politinio oponento - malonės prašymą.
Tiek įvykių vos per vieną savaitę.
Gruodį V. Putinas šokiravo Maskvos politikos ir žiniasklaidos pasaulius, pareikšdamas ketinąs perdaryti naujienų tarnybą „RIA Novosti“ – iš pusiau nepriklausomos valstybinės naujienų tarnybos ji virs dar vienu Kremliaus ruporu.
Pastarieji sprendimai aiškiai parodo V. Putino gebėjimą ne tik savivaliauti su įstatymų vykdomąja valdžia, bet ir į savo pusę, esant norui, lenkti ir įstatymų priėmimo bei teisės sistemos šakas. O kur dar už trumpo pavadėlio laikoma Rusijos žiniasklaida.
„Matome beribę valdžią turintį niekada demokratine nebuvusios šalies prezidentą. Šalies, kuriai svetima subalansuotos valdžios samprata“, - teigia vienas garsiausių Rusijos televizijos žurnalistų, turintis savo laidą Pirmajame kanale (Rusijos valdžios griežtai kontroliuojamoje televizijoje), Vladimiras Posneris.
„Ketvirtosios valdžios neturime. Tiesą sakant, neturime nei trečiosios, nei antrosios. Tėra tik pirmoji – prezidento. Tokia ta šiandieninė Rusija“, - teigia žurnalistas.
Besirengdamas pradėti 15-uosius vadovavimo Rusijai metus, V. Putinas ir Vakarų lyderiams begėdiškai demonstruoja savo galią, kuri vienaip ar kitaip lemia ne tik įvykių eigą pačioje šalyje, bet ir pasaulyje.
Papiktindama Ameriką, Rusija nusprendė suteikti laikiną prieglobstį buvusiam JAV nacionalinio saugumo darbuotojui Edwardui J. Snowdenui, kurį V. Putinas įvardija kaip tiesos skleidėją.
V. Putinas taip pat užkirto kelią JAV kariniams veiksmams Sirijoje, pasiūlydamas Sirijai cheminių ginklų atsisakymo planą.
Visi pastarojo meto bruzdėjimai kelia nemenką pavojų.
Paleidęs į laisvę M. Chodorkovskį, V. Putinas išlaisvino galingą priešą, turintį pilnas kišenes, ir pasirengusį padaryti viską, kad Rusijos prezidentas būtų priverstas trauktis. Sprendimas išpirkti Ukrainą gali pasirodyti nemenka finansinė našta ir taip ne itin stabiliam Rusijos ūkiui.
„RIA Novosti“ atvejis taip pat V. Putinui gali pridaryti nemenkai žalos – po reorganizacijos šis naujienų šaltinis nebeteko patikimumo, kuris būtinas Rusijos prezidento geram įvaizdžiui žmonių akyse kurti. Juk jis nori visai šaliai parodyti turimą galią – galią, su kuria ne gėda mesti iššūkį patiems Vakarams.
V. Putino šalininkai teigia, jog jo veiksmai byloja apie plano, kaip sukurti didžią Rusiją, įgyvendinimą.
Geriausias to įrodymas – itin ambicingos Sočio žiemos olimpinės žaidynės, sėkmės atveju pagerinsiančios ne tik prezidento, bet ir visos šalies įvaizdį pasaulyje. Tie patys Rusijos prezidento pakalikai ir M. Chodorkovskio paleidimą įvardija kaip poelgį, paneigiantį visą su autoritariniu valdymu susijusią kritiką.
Kritikai tvirtina, jog V. Putino sprendimai – taktiniai, skirti išsaugoti valdžią, kuri visai gali ir išslysti iš jo rankų, mažėjant pajamoms iš iškastinio kuro atsargų.
Laikantis tokios teorijos, V. Putinas vaizduojamas kaip impulsyvus ir vis labiau izoliuotas lyderis, kurio suvaldyti nepajėgūs nei oponentai, nei jo palankumu besidžiaugiantys patarėjai.
„Carnegie Moscow Center“ analitikė Lilia Ševcova teigia, jog amnestija dar neįrodo, jog V. Putinas siekia pagerinti savo įvaizdį užsienyje. Greičiau tai kaltės pripažinimas.
„Pasaulio lyderius jis laiko patetiškais silpnavaliais, į kuriuos galima paprasčiausiai nekreipti dėmesio“, - teigia specialistė.
„Tai, kas nutiko su M. Chodorkovskiu, įrodo absoliučią vieno žmogaus Kremliuje valdžią, jis mėgaujasi savo dominavimu ir paprasčiausiai rado dar vieną būdą tai parodyti. Jis gali bausti ir atleisti – kaip tik jam norisi“, - sako L. Ševcova.
Buvęs šachmatų čempionas ir aktyvus Kremliaus kritikas, Rusiją palikęs šiais metais, nes baiminosi neišvengiamo kalėjimo, Garis Kasparovas teigia, jog malonė M. Chodorkovskiui labiau susijusi su V. Putino baime užsitraukti Vakarų nemalonę sankcijų pavidalu dėl žmogaus teisių pažeidimų, o ne noras pasirodyti geresniu nei yra prieš Sočio olimpines žaidynes.
JAV vieną tokį žingsnį žengė praeitais metais, kai priėmė įstatymą, vadinamą Magnickio aktu, kuriuo konkretiems Rusijos piliečiams draudžiama atvykti į Ameriką, kėsinamasi įšaldyti jų turtą.
„Tokie jau tie diktatoriai. Jie taip ilgai išbūna valdžioje – tik taktiniai žingsniai ir padeda išsilaikyti“, - svarsto G. Kasparovas. Jis pažymi, jog M. Chodorkovskio verslo partneris Platonas Lebedevas ir toliau sėdi kalėjime – kaip ir daugelis kitų, kuriems prikabinti politiškai motyvuoti kaltinimai.
Malonė M. Chodorkovskiui pabrėžia ir Rusijos teisingumo sistemos kaprizingumą. Kaip paslaptingai Kremliaus kritikai atsiranda už grotų, taip pat paslaptingai ir išeina į laisvę.