Daugiausiai dėmesio buvo skiriama prieštaringai vertinamai Krymo aneksijai ir sudėtingai situacijai Rytų Ukrainoje, kur gyvena daug rusakalbių.
Vadinamoji "karštoji linija" tradiciškai trunka kelias valandas. Tiesioginėje laidoje klausimus prezidentui pateikia ir darbo kolektyvai iš provincijos. Ją transliavo televizijos kanalai ir radijo stotys. Piliečiai V. Putino klausinėjo telefonu arba internetu.
Tai buvo jau dvyliktoji tokia V. Putino laida televizijoje.
Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas trečiadienį pranešė, jog V. Putinas joje, be kita ko, išsamiai įvertins JAV ir Vakarų šalių sankcijas Maskvai.
V. Putinas: Rusija niekada neplanavo imtis karinių veiksmų
Laidos metu V. Putinas įvertino Ukrainos rytuose vykstančius įvykius: po prezidento Viktoro Janukovyčiaus sprendimo atidėti bendradarbiavimo sutarties su Europos Sąjunga (ES) pasirašymą šalyje kilo Konstitucijai prieštaraujantis perversmas ir ginkluotas valdžios užėmimas.
Tokią nuomonę Rusijos prezidentas išsakė dar pačioje laidos pradžioje, paprašytas laidos vedėjo pakomentuoti susidariusią situaciją.
Kalbėdamas apie ketvirtadienį vyksiančias derybas Ženevoje, V. Putinas paskelbė: Rusijai svarbu, kad dialogas netaptų tiesiog parodomaisiais valdžios atstovų veiksmais, o virstų realiu pokalbiu su Ukrainoje gyvenančiais žmonėmis. Prezidentas priminė ir apie Rusijos siūlymus į Ženevą pakviesti ir rytinių Ukrainos regionų atstovus, kurie pasisako už šalies federalizaciją.
Pirmasis klausimas, kurį Rusijos prezidentui uždavė laidos vedėjas studijoje, buvo apie įvykius Ukrainos pietryčiuose.
„Tankų ir lėktuvų panaudojimas prieš Ukrainos Rytų gyventojus – dar vienas nusikaltimas, kurį vykdo dabartinė Kijevo valdžia“, – pareiškė V. Putinas.
Pasak jo, jokių Rusijos pajėgų Ukrainos pasienyje nėra, o Krymo aneksijos Rusija taip pat neplanavo.
„Rusija niekada neplanavo imtis karinių veiksmų, neplanavo ir Krymo aneksijos. Ukrainos valdžia privalo kalbėtis ne su savo patikėtiniais šalies rytinėse teritorijose, o su paprastais ten gyvenančiais žmonėmis“, – tikino V. Putinas.
Prezidentas nesąmone pavadino Vakarų ir Kijevo pareiškimą, esą Ukrainos Rytuose jau yra Rusijos kariuomenės karių ir jų veiksmus koordinuojančių instruktorių iš Rusijos Federacijos.
V.Putinas pareiškė, jog į vadovaujamus postus Rytų Ukrainoje būtina kelti tuos lyderius, kurie yra populiarūs tarp gyventojų, kad būtų pradėtas konstruktyvus dialogas dėl krizės įveikimo.
„Būtina kalbėtis su žmonėmis ir su jų realiais atstovas. Su tais, kuriais žmonės pasitiki“, – sakė jis.
„Reikia visus paleisti iš kalėjimų, padėti žmonėms organizuotis, iškelti papildomus lyderius ir pradėti dialogą“, – sakė jis.
„(Ukrainos) rytuose kalbama apie federalizaciją. Kijeve jau kalba, ačiū Dievui, apie decentralizaciją. Kas (slypi) už šių žodžių? Reikia sėsti prie derybų stalo ir suprasti, apie ką kalbama, ir rasti sprendimą“, – pabrėžė V.Putinas.
„Visa tai grynų gryniausia nesąmonė. Ukrainos Rytuose nėra jokių Rusijos kariuomenės dalinių. Nėra nei specialiųjų tarnybų, nėra ir instruktorių. Vien tik vietos gyventojai. Pats geriausias to įrodymas – žmonės tiesiogine to žodžio prasme nusiėmė visas kaukes“, - sako V. Putinas.
Primorės bulvare Sevastopolyje, kur įrengti ekranai, transliuojantys tiesioginę Rusijos prezidento spaudos konferenciją, paremtą žmonių klausimais, susirinko keli tūkstančiai žmonių.
Pirmasis klausimas, kurį Rusijos prezidentui uždavė Sevastopolio žmonės, susijęs su Rusijos Juodosios jūros flotilės likimu.
„Mes didinsime ir didinsime šį Krymo potencialą. Sevastopolis – Rusijos karinės jūrinės galios ir šlovės miestas, būtent nuo to ketiname pradėti, būtent tuo ir ketiname vadovautis“, - pareiškė V. Putinas.
V. Putino atsakymus Sevastopolio gyventojai pasitiko garsiais plojimais.
Pripažino: už savigynos būrių nugarų stovėjo Rusijos kariai

„Jeigu mes gerbiame vienas kitą, privalome pripažinti vienas kito teisę laisvai rinktis. Ukrainoje gyvenantys žmonės privalo gerbti laisvą Krymo gyventojų pasirinkimą“, – teigia Rusijos prezidentas.
V. Putinas netiesiogiai pripažino, kad už Krymo savigynos būrių nugarų, siekdami užtikrinti, jog referendumas vyks sklandžiai, stovėjo Rusijos kariai.
„Su kolegomis iš užsienio kalbėjau ne kartą, tikrai neslėpiau, jog mūsų pagrindinė užduotis buvo sudaryti sąlygas laisvam Krymo žmonių pasirinkimui, todėl buvome priversti imtis reikiamų priemonių, kad įvykiai nepradėtų klostytis taip, kaip dabar klostosi Ukrainos pietryčiuose – kad nebūtų tankų, ginkluotų nacionalistų būrių ir radikaliausių pažiūrų žmonių, ginkluotų automatiniais ginklais. Todėl už Krymo savigynos būrių, savaime suprantama, stovėjo mūsų kariai, tačiau jų veiksmai buvo labai korektiški, ryžtingi ir profesionalūs“, - pareiškė V. Putinas.
Anot Rusijos prezidento, kitu atveju referendumas nebūtų buvęs sklandus. V. Putinas įsitikinęs, jog tuo metu Kryme buvo daugiau nei 20 tūkst. „gerai ginkluotų Ukrainos karių“. Prezidento teigimu, buvo labai svarbu apsaugoti žmones „nuo ginklų panaudojimo prieš eilinius piliečius“.
„Jų veiksmai buvo itin korektiški“, – tvirtina V. Putinas.
Apie V. Janukovyčių – „kodėl taip pasielgta tikrai nesuprantu“
„Jis savo pareigas atliko taip, kaip manė galįs. Jis man sakė, kad jam nekilo ranka pasirašyti įsakymą dėl jėgos panaudojimo prieš savo tautą“, – į klausimą, ar iš tiesų Viktoras Janukovyčius iš tiesų yra toks silpnas ir išdavikas, atsakė Rusijos vadovas.
Žmonės iš Sverdlovsko srities V. Putino klausia, ar jis pats nepabėgtų, kaip kad padarė V. Janukovyčius. Rusijos prezidentas priminė, jog V. Janukovyčius pasirašė susitarimą dėl konflikto sureguliavimo, jėgos nenaudojimo ir opozicijos užgrobtų pastatų išlaisvinimo.
„V. Janukovyčius sutiko dėl pirmalaikių parlamento, prezidento rinkimų, Konstitucijos reformos. Jis su viskuo sutiko, tačiau, vos jam palikus Kijevą, eita toliau – skubiai užimta jo rezidencija, įvykdytas valdžios perversmas. Kodėl taip buvo pasielgta, taip kvailai, tikrai nesuprantu – ir nėra jokio atsakymo“, - pareiškė Rusijos prezidentas, kuris tiesiogiai apie save kol kas nepratarė nei žodžio.
Jis negailėjo pagyrų „Berkut“ pajėgoms: „Tai, kaip Ukrainoje buvo pasielgta su „Berkut“ pajėgomis, skaudžiai atsirūgs visai valstybei – nevalia jėgos struktūrų versti klauptis“.
Pasak jo, Ukrainos milicijos specialiųjų pajėgų dalinys „Berkut“, kurį išformavo naujoji Kijevo valdžia, kaltinanti pareigūnus protestuotojų žudymu, garbingai atliko savo pareigą.
Atsakydamas į vieno buvusio „Berkut“ pareigūno klausimą tiesioginėje televizijos laidoje, V.Putinas sakė, kad „neabejotina, kad jūs ir jūsų kolegos ... profesionaliai ir garbingai atlikote savo pareigą“.
Rusijos prezidentas prisiminė ir savo karjerą KGB ir sakė, kad ten jie buvo mokomi visiškos ištikimybės savo liaudžiai ir šaliai.
V. Putinas pažymėjo, jog ekonomikos požiūriu Kinija kryptingai tampa galingiausia pasaulio valstybe. Rusijos prezidentas patikino, jog Rusija su Kinija karinės ir politinės sąjungos sudaryti neketina.
„Nekeliame kokio nors karinio ir politinio darinio (su Kinija) sudarymo klausimo. Trumpiau tariant, man atrodo, jog blokinė pasaulio sistema jau seniai niekam nenaudinga“, - teigia Rusijos prezidentas.
V. Putinas: pietryčių Ukraina – tai Novorusija
Pasak V. Putino, kompromisą dėl Ukrainos privalo rasti ne trečiosios šalys, jis reikalingas šalies viduje.
„Ar gali Ukrainos klausimu sprendimą rasti JAV ir Rusija? Kompromiso turi ieškoti ne trečiosios konflikto šalys, o pačios Ukrainos viduje veikiančios skirtingos politinės jėgos. Štai kur esminis ir sudėtingiausias klausimas“, - sako Rusijos vadovas.
Rusija Krymą prisijungė jėga - ar jėga vienintelė suvereniteto garantija, klausia žmonės.
„Rusija Krymo jėga neprisijungė. Žmonės patys priėmė sprendimą. Jėgos veiksnys – jis visada buvo, yra ir bus. Jėga tarptautiniuose santykiuose labai svarbi“, – įsitikinęs V. Putinas.
V. Putinas pareiškė, kad pietryčių Ukraina – tai Novorusija.
„Priminsiu, naudodamasis carinių laikų terminologija – tai „Novorusija“: Charkovas, Luhanskas, Doneckas, Chersonas, Nikolajevas, Odesa cariniais laikais neįėjo į Rusijos sudėtį. Tai teritorijos, kurios buvo perduotos Ukrainai sovietų valdžios. Kodėl jie tai padarė, Dievas žino“, – sakė V. Putinas.
Šiandien šioje teritorijoje gyvenantys žmonės yra Ukrainos piliečiai, bet „jie turi būti lygiateisiai savo šalies piliečiai“, pridūrė V.Putinas.
Rusijos prezidentas išreiškė viltį, kad atsakymas į klausimą dėl garantijų vis dėlto bus rastas.
V. Putinas ketvirtadienį sakė, jog labai tikisi, kad jam neteks pasinaudoti savo „teise“ pasiųsti šalies ginkluotąsias pajėgas į Ukrainą.
„Labai tikiuosi, kad nebūsiu priverstas pasinaudoti šia teise“, - sakė V.Putinas, primindamas, kad parlamento aukštieji rūmai - Federacijos Taryba - kovo 1 dieną suteikė jam mandatą pasiųsti karius į Ukrainos teritoriją.
V. Putinas mano, jog tai viena iš sudėtingiausių problemų, kilusių Rusijai po Sovietų Sąjungos griūties.
„Žmonės turi patys rinktis, ko nori. Bet mes ketiname vystyti dialogą su Moldova. Būtina skubiai panaikinti blokadą – tiek iš Moldovos pusės, tiek iš Ukrainos pusės“, – teigia V. Putinas. Anot Rusijos prezidento, prie Padniestrės sienos telkiasi „ginkluotų nacionalistų junginiai“.
V. Putinas: mes patys visus uždusinsime

„NATO nusitaikė praryti Gruziją ir netgi Ukrainą. Pasiglemžė mūsų partnerius. O jūs kalbate, jog blokinė sistema jau neveiksminga. Nesutinku. Galima sakyti, jog esu paranojikas. Bet, jeigu jums paranoja, tai dar nereiškia, jog jūsų nepersekioja. Kalbant apie NATO plėtrą – ar yra riba, kurios NATO neperžengtų“, – teigė D. Kiseliovas.
„O kodėl jūs jų taip bijote? Aš tikrai to nedaryčiau“, – klausia V. Putinas.
V. Putinas prisimena, kaip NATO žadėjo nesiplėsti į Rytus, o vėliau, kaip tvirtina Rusijos prezidentas, pažadą sulaužė. Prisiminė, jog buvo galima pasiekti dvišalį draugišką susitarimą, Maskva tą ir siūliusi padaryti, tačiau Vakarai atšovė: „Tai ne jūsų reikalas“.
V.Putinas pabrėžė, kad anksčiau NATO vadovybė tikino Maskvą neplanuojanti Aljanso plėsti į rytus. Tačiau vėliau prie jo prisijungė buvusio komunistinio bloko šalys ir buvusios Sovietų Sąjungos respublikos – Baltijos šalys.
„Savo laiku kalbėjau: „Kodėl tai darote? Kokia prasmė? Tų šalių saugumo užtikrinimas? Manote, jas kas nors užpuls?“ Gerai, tačiau pakanka sudaryti dvišalę sutartį dėl draugystės ir savitarpio pagalbos, įskaitant karinę – ir tų šalių saugumas bus užtikrintas“, – aiškino jis.
Tačiau V.Putinas sakė, kad iš Aljanso vadovų sulaukdavo atsakymų, kad tos šalys „turi teisę pačios rinktis, kaip užtikrinti savo saugumą“
„Tai tiesa. Tačiau taip pat tiesa, kad karinio bloko infrastruktūrai artejant prie mūsų sienų, tai mums sukelia tam tikrų nuogąstavimų ir klausimų. Turime imtis kokių nors atsakomųjų žingsnių. Tai juk irgi tiesa, ir mums taip pat niekas negali prieštarauti“, – pabrėžė Rusijos lyderis.
Tuo tarpu toje laidoje dalyvavusiam prieštaringai vertinamam Kremliaus politiką palaikančiam televizijos žurnalistui D. Kiseliovui, kuris anksčiau sakė, jog Rusija yra šalis, galinti paversti Jungtines Valstijas „radioaktyviais pelenais“, pasiskundus, kad NATO plėtra jam sukelia „dusinimo pojūtį“, V.Putinas sarkastiškai atsakė: „Mes patys visus uždusinsim, todėl nebijokite.“
Rusija nesieks atsiskirti „Geležine uždanga“
Rusijos prezidentas Vladirimas Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija nesieks atsiskirti nuo išorinio pasaulio sovietų laikų Geležine uždanga.
„Geležinė uždanga – tai sovietiškas išradimas, – sakė jis atsakinėdamas į visuomenės klausimus per televiziją. – Tai (šalies) vidaus įvykis. Mes nesiruošiame nuo nieko uždengti savo šalies, savo žmonių, visuomenės. To nebus“.
Paklaustas, ar visą gyvenimą norėtų likti prezidentu, V. Putinas atsakė: „Ne“.
Kalbėdamas apie galimybę apsilankyti JAV prezidentas atsakė: „Kolegos amerikiečiai priėmė sprendimą sustabdyti tokius kontaktus, bet tikiuosi, kad viskas savo laiku stos į savo vietas“.
V.Putinas pripažino, kad Jungtinės Valstijos neabejotinai yra tarp pasaulio lyderių, nors „kažkuriuo metu pasirodė, kad jos – vienintelės lyderės“.
„Šiandien paaiškėja, kad taip nėra. Viskas pasaulyje yra susiję. Ir jeigu bandoma ką nors nubausti, parklupdyti į kampą ant žirnių kaip išdykavusius vaikus, kad jiems skaudėtų, tai galų gale jie nupjaus šaką, ant kurios patys sėdi. Ir kada nors tai bus tikrai suprasta“, – kalbėjo prezidentas apie Vakarų įvestas sankcijas Rusijai.
Anksčiau ketvirtadienį kalbėdamas kasmetinėje televizijos „tiesioginės linijos“ laidoje V.Putinas sakė, kad Rusija neketina savęs izoliuoti, tačiau taip pat primygtinai nesieks narystės tarptautinėse organizacijose.
„Mes dažnai susiduriame su tuo, kad mūsų pozicija yra nesuprantama, o kartais net nenorima ją suprasti. Mes primygtinai nereikalausime išlikimo kai kuriose tarptautinėse struktūrose, ypač jeigu jos negali pademonstruoti savarankiškumo ir suformuluoti, koks yra jų pačių požiūris į esminius tarptautinės plėtros klausimus“, – pareiškė V. Putinas.
V. Putinas: Jekaterina II vykdė labai išmintingą politiką
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketina pasirašyti įsaką dėl Krymo totorių ir kitų Krymo tautų, nukentėjusių nuo represijų, reabilitavimo.
Jis tai pareiškė ketvirtadienį per televizijos "tiesioginę liniją".
"Mes dabar rengiame įsaką dėl Krymo totorių tautos reabilitavimo", - sakė Rusijos prezidentas. Anot jo, omenyje turimos ir kitos Krymo tautos, nukentėjusios stalininių represijų metais - armėnai, vokiečiai, graikai. "Mes turime prisiminti visų šių tautų atstovus", - pažymėjo V. Putinas.
"Krymo totorių tauta iš tikrųjų smarkiai nukentėjo stalininių represijų laikotarpiu, buvo deportuota iš Krymo - savo gimtosios teritorijos. Ir mes, be abejo, turime padaryti visa, kad įsijungimo į Rusijos Federaciją procesas būtų susijęs su Krymo tororių tautos reabilitavimu ir teisėtų jų teisių atkūrimu", - teigė prezidentas.
Jis priminė, kad prijungus Krymą prie Rusijos imperijos 1783 metais Jekaterina II išleido įsaką, pagal kurį Krymo totoriai turėjo būti laikomi šalies piliečiais, gerbiamos jų teisės ir religija. "Tai buvo labai išmintinga, teisinga politika, - įvertino V. Putinas. - Kaip tik tokią politiką mes ir ketiname vykdyti mūsų laikais".
V. Putinas: Maskva buvo priversta reaguoti į NATO plėtros planus

V.Putinas paaiškino, kad Krymo prijungimas prie Rusijos Federacijos iš dalies susijęs su padidėjusia tikimybe, kad Ukraina kada nors įstos į NATO, o Rusijos karinės pajėgos bus „išstumtos“ iš Juodosios jūros regiono ir pakeistos Aljanso pajėgų.
„Kai karinio bloko infrastruktūra artinama prie mūsų sienų, tai sukelia tam tikrų nuogąstavimų ir klausimų. Privalome imtis kokių nors atsakomųjų žingsnių“, – jis sakė kasmetinės tiesioginėje televizijos laidoje, per kurią atsakinėjo į gyventojų klausimus.
„Todėl mūsų sprendimas dėl Krymo, iš dalies buvo susijęs ir su tuo. Aišku, pirmiausia ir svarbiausia – tai palaikymas krymiečiams, tačiau suvokiant, jog jeigu mes nieko nedarysime, po kurio laiko, vadovaujantis tais pačiais principais, Ukrainą nutemps į NATO, ir NATO laivai atsidurs rusų karinės jūrinės šlovės mieste Sevastopolyje“, – pabrėžė V.Putinas.
V.Putinas tikino, kad Krymo karinė reikšmė šiuo metu mažesnė negu XVIII–XIX amžiuje – „atsižvelgiant į šiuolaikines puolamąsias priemones, įskaitant pakrančių“ sistemas.
„Tačiau jeigu tenai ateis NATO pajėgos, jie ten įrengs tas pačias puolamąsias sistemas – ir tai mums jau turės geopolitinę reikšmę, kai Rusija taps praktiškai išstumta iš Juodosios jūros regiono“, – pažymėjo jis.
„Mes turime atsižvelgti ir atsižvelgsime bei atitinkamai reaguoti“, – tikino jis.
Kalbėdamas apie derybas su JAV dėl priešraketinės gynybos sistemos, V. Putinas pareiškė, jog Rusija iš derybų nesitrauks, tačiau padarys viską, kad apsaugotų savo teritoriją.
„Kai priešraketinės gynybos elementai bus išbarstyti po Europą, jau daug kartų apie tai kalbėjome, mums teks kažką daryti, ieškoti atsako. Tai ne kas kitas, o parodomosios ginklavimosi varžybos. Kam to reikia? Žymiai geriau kartu pažvelgti į šią problemą – jeigu tik yra kokių nors raketinių grėsmių, visiems kartu spręsti tuos klausimus. Kartu nustatyti raketų kryptis. Kartu aptarti šios sistemos valdymą, daryti tai kartu“, – teigia V. Putinas.
Abejoja Ukrainos rinkimų kampanija
V. Putinas ketvirtadienį sakė, kad Ukrainos prezidento rinkimų kampanija vykdoma nepriimtinai ir Rusija šių rinkimų rezultatų nelaikys teisėtais, jei kampanija tęsis tokiu pačiu būdu.
„Prezidentinės lenktynės (vyksta) absoliučiai nepriimtinomis formomis. Jeigu toliau viskas vyks tokiu būdu, mes, žinoma, negalėsime teisėtu (dalyku) pripažinti nieko, kas vyks po gegužės 25-osios (rinkimų)“, – sakė jis per „tiesioginę liniją“ su šalies gyventojais.
„Kokie gi tai teisėti rinkimai, jeigu kandidatus iš Rytų (Ukrainos) nuolat sumuša, aplieja kažkokiu rašalu ir taip toliau, neleidžia (jiems) susitikti su rinkėjais? Kas čia per rinkimų kampanija?“ – klausė jis.
„Griežtai kalbant, pagal Ukrainos konstituciją, jeigu ji nebus pakeista, naujų prezidento rinkimų esant juridiškai teisėtam prezidentui Viktorui Janukovyčiui surengti neįmanoma“, – pareiškė V.Putinas.
Apie santykius su JAV: mūsų kaltės čia nėra
„Mūsų kaltės čia nėra“, – apie prastus santykius su JAV sakė Rusijos prezidentas.
„Jungtinėms valstijoms veikti Irake, Afganistane galima, o mums ginti savo piliečius jau negalima. Nėra jokios logikos tokioje pozicijoje. Reikia kalbėti viena kalba“, – sakė V. Putinas.
Rusijos ir Amerikos santykiuose pasitikėjimas buvo sugriautas po Libijos lyderio Muammaro Gaddafi sulaikymo ir nužudymo, kam pagrindus padėjo būtent Vakarų veiksmai, teigia Rusijos prezidentas.
„Svarbu tai, jog pasitikėjimo nebeliko ne dėl Krymo. Manau, jog pasitikėjimo nebeliko žymiai anksčiau, iš karto po įvykių Libijoje“, - sakė V. Putinas.
Rusijos prezidentas prisiminė, jog Dmitrijus Medvedevas, tuo metu ėjęs Rusijos prezidento pareigas, sutiko virš Libijos paskelbti neskraidymo zoną.
„Kuo visa tai iš tikrųjų baigėsi? Teritorijos atakomis, paties M. Gaddafi nušalinimu, jo nužudymu, po to sekė JAV ambasadoriaus nužudymas ir šalies žlugimas. Štai kur slypi nepasitikėjimo šaknys“, – teigia V. Putinas.
Apie „pirmąją ledi“ nutylėjo

„Man pirmiausia savo buvusią žmoną reikia ištekinti, o po to jau apie save pagalvoti“, – sakė šalies vadovas.
„Aliaskoje per šalta“
Rusijos, praeitą mėnesį aneksavusios Ukrainai priklausantį Krymo regioną, prezidentas V. Putinas ketvirtadienį sakė nesireikšminantis pasiūlymų Maskvai susigrąžinti Aliaską, kuri XIX amžiuje buvo parduota Jungtinėms Valstijoms.
Tiesioginėje televizijos laidoje atsakydamas į vienos pensininkės klausimą, ar Rusija planuoja atsiimti Aliaską, V.Putinas atsakė: „Faina Ivanovna, brangioji – kam jums Aliaska?“
„Mes esame šiaurinė šalis – 70 proc. mūsų teritorijos priskiriama prie Šiaurės ir Tolimosios šiaurės regionų, – sakė jis. – Argi Aliaska Pietų pusrutulyje? Ten juk irgi šalta. Geriau nesikarščiuokime.“
„Beje, Aliaska buvo parduota – lyg ir XIX amžiuje. Maždaug tuo metu Luiziana buvo parduota prancūzų Jungtinėms Valstijoms. Tūkstančiai kvadratinių kilometrų ... buvo parduoti už 7,2 mln. dolerių. Tiesa, (sumokėta) auksu. Dabartinį ekvivalentą galima apskaičiuoti – tačiau, žinoma, nebrangiai“, – pridūrė jis.
S.Putinas pripažino, kad jam žinomas po Rusiją klaidžiojantis pokštas, kad Aliaska yra „Ais-Krym“, turint omenyje žodžių žaismą su anglų kalbos žodžiu „ice-cream“ („valgomieji ledai“) ir Krymo pavadinimu.
Aliaskos valstija buvo įkurta buvusioje Rusijos teritorijoje Šiaurės Amerikos žemyne pagal Vašingtone 1867 metų kovo 30-ąją pasirašytą sutartį, kurią JAV Senatas ratifikavo gegužės 28 dieną. Carinė Rusija tą teritoriją pardavė už 7,2 mln. dolerių, o formalus perdavimas įvyko tų pačių metų lapkričio 11 dieną.
Rusai Aliaskoje įsikūrė XVII amžiuje – kailių pirklių laivai pasiekdavo Ameriką iš Rusijos teritorijų Tolimuosiuose Rytuose ir Kamčiatkos pusiasalio.
Kai kuriuose Aliaskos kaimuose gyventojai tebevartoja pavienius rusiškus žodžius. Šioje valstijoje netgi veikia rusų ortodoksų dvasininkų seminarija.
Šia savaitę Ankoridžo žiniasklaida pranešė, kad Rusijos valstybinė televizija susisiekė su vietos žurnalistais, ieškodama galimybių nufilmuoti Aliaskos gyventojus, kurie norėtų užduoti klausimų V.Putinui per jo kasmet rengiamą „tiesioginės linijos“ laidą.
Tačiau vėliau Rusijos televizija veikiausiai atsisakė tų planų, žurnalistė Dorene Lorenz sakė vietos naujienų portalui.
Tačiau ji savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook page“ kreipėsi į visuomenę: „Jeigu galėtumėte užduoti vieną klausimą Putinui, koks jis būtų?“
Vis dėlto niekas nepaklausė, ar V.Putinas norėtų aneksuoti Aliaską. Vienas iš tų susidomėjusių paklausė: „Kiek liko laiko iki Trečiojo pasaulinio karo?“
„Kokia jūsų mėgstamiausia degtinė“, – domėjosi kitas.
Tuo tarpu kovą Baltųjų rūmų svetainėje paskelbta peticija, kurioje raginama grąžinti Aliaską Rusijai, iki ketvirtadienio buvo pasirašyta daugiau nei 42 tūkst. žmonių.
Priminė, kad kai kuriose šalyse už vogimą šaudoma
V. Putinas ketvirtadienį per televizijos „tiesioginę liniją“ valdininkams priminė, kad kai kuriose šalyse už vogimą šaudoma.
Atsakinėdamas į Rusijos gyventojų klausimus, prezidentas perskaitė vieną iš jam patikusių laiškų: „Jeigu Jūs viešai, kaip Kinijoje, sušaudysite bent 350 stambių vagių, tai visa liaudis bus su Jumis“.
V. Putinas teigė, kad Rusijoje už vogimą niekada nebuvo šaudoma. Anot prezidento, svarbu ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas.
„Bet aš specialiai perskaičiau, kad įvairaus rango valdininkai matytų liaudies nuotaiką“, – pabrėžė prezidentas.
Į klausimą apie mėgstamą knygą V. Putinas net negalvodamas atsakė: „Žinoma, „Čiapajevas“.
V. Putinui ketvirtadienį per valstybinę televiziją tiesiogiai atsakinėjant į žiūrovų klausimus, internetu ir telefonu gauta daugiau kaip 2,5 mln. klausimų.