Netrukus po to jis ir Krymo lyderiai pasirašė sutartį dėl to Juodosios jūros pusiasalio ir jame esančio Sevastopolio uostamiesčio prijungimo prie Rusijos Federacijos.
V. Putino pareiškimo stebėti susirinko visas Rusijos elitas: premjeras Dmitrijus Medvedevas, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas bei kiti įtakingiausi šalies politikai. Salėje sėdėjo ir Krymo prorusiškos valdžios lyderis Sergejus Aksionovas.
Rusijos prezidentas pradėjo savo kalbą Krymo ir Sevastopolio gyventojus pavadindamas Rusijos piliečiais. Šie žodžiai palydėti griausmingomis ovacijomis.
„Ačiū“, - kukliai tarė V. Putinas.
Politiko žodžiais, Krymo referendumas „visiškai atitiko demokratines procedūras ir tarptautinės teisės normas“.
„Skaičiai visiškai įtikinantys“, - pareiškė V. Putinas.
Pasak jo, Krymas ir Rusija seniai susiję istoriniais ir kultūriniais saitais. Sevastopolį jis vadino „miestu legenda“ ir „Rusijos Juodosios jūros laivyno gimtine“. O pats Krymas esą labai panašus į „didžiąją Rusiją“.
Krymo totorius V. Putinas žada „reabilituoti“. Ši tauta esą pajus, kaip atkuriamos jos „teisės ir geras vardas“. O Kryme V. Putinas žada tris valstybines kalbas – rusų, ukrainiečių ir Krymo totorių.
Gailėjo iširusios Sovietų Sąjungos
Sovietų Sąjungą V. Putinas vadino totalitarine valstybe – taigi nenuostabu, kad Krymo gyventojų niekas neklausė dėl prijungimo prie Ukrainos. Čia pat jis apgailestavo dėl Sovietų Sąjungos griūties.
„Tada buvo neįmanoma įsivaizduoti, kad Ukraina ir Rusija negali būti kartu. (…) Tai, kas atrodė neįtikėtina, deja, tapo tikrove. SSSR iširo“, - apgailestavo V. Putinas.
Pasak jo, Rusija pasijuto „ne apvogta, o apiplėšta“, kai Krymas tapo nepriklausomos Ukrainos dalimi. V. Putinas kalbėjo ne tik apie Krymą. Esą rusai po Sovietų Sąjungos griūties tapo „labiausiai padalinta“ pasaulio tauta.
Susitarimus su Ukraina dėl jos teritorijos vientisumo V. Putinas aiškino noru palaikyti „gerus kaimyniškus“ santykius su Kijevu. Šių santykių ir „demokratinės civilizuotos valstybės“ požymių dabar Rusijos lyderis nebemato. Esą rusai Ukrainoje buvo asimiliuojami ir kitaip diskriminuojami.
Kaip ir buvo galima tikėtis, Viktoras Janukovyčius palaidotas – V. Putinas teigė suprantantis, kodėl Ukrainos žmonės sukilo. Esą Ukrainos valdžia jiems akivaizdžiai įgriso savo požiūriu į tautą ir elgesiu. „Gerai suprantu tuos, kurie su taikiais lozungais išėjo į Maidaną, protestuodami prieš korupciją“, - sakė V. Putinas.
Vis dėl to V. Janukovyčiaus nuvertimą jis vėl pavadino perversmu. „Paleistas ir teroras, ir žudymai, ir pogromai. Pagrindiniai perversmo organizatoriai – nacionalistai, rusofobai ir antisemitai“, - drėbė V. Putinas.
Jis kartojo, kad teisėtos Ukrainos valdžios nėra – taigi neva nėra su kuo ir kalbėtis. Esą ir susitikimai su kai kuriais dabartiniais ministrais galimi tik su „Maidano smogikų“ leidimu. O „perversmui“ nepritariantiesiems neva grasinama represijomis.
V. Putino žodžiais, Rusija tokiomis aplinkybėmis „negalėjo neatsiliepti“ į Krymo „referendumo“ rezultatus.
„Priešingu atveju, tai būtų tiesiog išdavystė“, - sakė prezidentas. Šiuos jo žodžius vėlgi palydėjo gausūs plojimai.
„Tai cinizmas“
Pasak jo, Ukraina, išstodama iš Sovietų Sąjungos, padarė tą patį – pasinaudojo tautos apsisprendimo teisė. „Ukraina naudojasi šia teise, o krymiečiams jos nesuteikia? Kodėl?“, - klausė V. Putinas.
Rusijos prezidentas pripažino Kryme esant rusų karius, jis pripažino ir pajėgų sustiprinimą, bet tai esą nebuvo joks pažeidimas, mat Rusija neviršijo susitarimuose įtvirtinto maksimalaus karių skaičiaus. Šis skaičius – 25 tūkst. karių.
Jis taip pat priminė Kosovo atsiskyrimą nuo Serbijos. Esą Kosovo albanams kažkodėl galima tai, ko negalima Krymo gyventojams.
„Tai jau net ne dvigubi standartai. (…) Tai cinizmas“, - Vakarų išreikštą „referendumo“ pasmerkimą vertino V. Putinas.
Jis padėkojo Ukrainos kariams, kurie „nesusitepė krauju“. Taip jis vertino kuriozišką padėtį Ukrainoje, kai „žalių žmogeliukų“ apgulti ukrainiečiai buvo užspausti savo bazėse. Rusijos intervencijos, V. Putino teigimu, Kryme nebuvo ir būti negalėjo.
„Mums kalba apie kažkokią intervenciją, apie agresiją. Neprisimenu nė vieno atveju, kad intervencija vyktų be šūvių ir aukų“, - šaipėsi V. Putinas.
Tuo tarpu Serbijos diktatoriaus Slobodano Miloševičiaus nuvertimą, Iraką ir kitas operacijas su JAV dalyvavimu jis įvardijo intervencijomis.
„Buvo ir visa eilė valdomų „spalvotų revoliucijų“, - pridūrė V. Putinas. Tarp tokių revoliucijų jis įvardijo ir Arabų pavasarį, ir Ukrainos Oranžinę revoliuciją.
Pasak Rusijos lyderio, Maskva Vakarų buvo ištisai apgaudinėjama tarptautinėje arenoje. Tarp apgaulių – ir Baltijos šalių įstojimas į NATO.
„Taip buvo ir su NATO plėtra į Rytus“, - pareiškė V. Putinas.
Pasak jo, tai Vakarai „peržengė ribą“ Ukrainoje. Esą dabar laikas pripažinti ir gerbti Rusijos interesus.
V. Putinas ne sykį kartojo lozungus apie Rusijos ir rusų tautos vienybę. Čia jį esą puikiai turėtų suprasti vokiečiai, tik prieš porą dešimtmečių patyrę dviejų Vokietijos valstybių susiliejimą.
V. Putinas Krymą vadino „svarbiausiu faktoriumi“ regiono saugumui ir patikino, kad Rusija ir toliau pripažįsta Ukrainos vientisumą bei nesikėsina į kitas teritorijas. Tuo tarpu Krymas – išimtis.
„Jis bus ir liks ir rusiškas, ir ukrainietiškas, ir totoriškas. (…) Bet jis niekada nebus banderovcų“, - po šių žodžių ovacijos skambėjo itin garsiai.
Ukrainos įsiliejimas į NATO, juolab su Krymu, V. Putinui atrodo kaip visiška grėsmė. Esą tokiu atveju NATO šeimininkautų Rusijos pašonėje.
„Visa tai galėjo įvykti. Jei ne krymiečių pasirinkimas. Ačiū jiems už tai“, - skambant eilinėms ovacijoms sakė V. Putinas.
Anot jo, NATO kariai dabar gali važiuoti į Krymą – nebent atostogauti.
„Negaliu įsivaizduoti, kad mes važiuotume į Sevastopolį, į svečius pas NATO jūreivius“, - rėžė V. Putinas.
Politikas tikino norįs draugiškų santykių su Ukraina. Tačiau tvarką įvesti esą gali tik patys Ukrainos žmonės.
Dar sykį sveikindamas „krymiečių sprendimą“ jis pareiškė, kad jų drąsa žavėjosi visa Rusija ir ne sykį kartojo lozungus apie tautos vienybę.
„Rusijos tauta parodė tokią brandą ir tokią jėgą“, - sakė V. Putinas.
Pasak jo, Rusija nesieks konfrontacijos, tačiau „atitinkamai reaguos“ į Vakarų veiksmus.
Rusijos prezidento žodžiais, Rusija privalo atsišaukti į Krymo prašymą, net jeigu tai pablogins santykius su kai kuriomis užsienio šalimis.
V. Putino pareiškimą apie Krymo susijungimą su Rusijos federacija publika sutiko ne tik plodama, bet ir atsistojusi.
Žinoma, V. Putinas siūlo priimti į Rusijos Federaciją Krymo respubliką ir Sevastopolį. Ir vėl – aplodismentai, publika stovi.
V. Putino kalba truko daugiau nei 40 minučių. Kiek kartų Rusijos lyderis lydėtas ovacijomis? Oficialios apskaitos niekas nevedė, bet šis skaičius veikiausiai viršija 20.
V. Putinas ir Krymo lyderiai pasirašė sutartį dėl Krymo prijungimo prie Rusijos Federacijos
Kremliuje vykusios ceremonijos tiesioginėje transliacijoje buvo matoma, kaip V.Putinas pasirašo sutartį su Krymo premjeru Sergejumi Aksionovu ir kitais Krymo lyderiais, aidint abejų Rusijos parlamento rūmų deputatų ovacijoms.
Įstatymų leidėjai, kurie dar turės ratifikuoti šią sutartį, pratrūko plojimais ir džiaugsmingais šauksmais, kai tas dokumentas buvo pasirašytas.
Kremlius antradienį pareiškė jau laikantis Krymą Rusijos dalimi, kai buvo pasirašyta sutartis dėl naujų Rusijos Federacijos subjektų priėmimo su to regiono lyderiais, nors tam griežtai prieštarauja tarptautinė bendruomenė, laikanti Juodosios jūros pusiasalį Ukrainos teritorija.
„Krymo Respublika laikoma Rusijos dalimi nuo šios sutarties pasirašymo“, – Kremlius paskelbė praėjus kelioms minutėms po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė tą dokumentą su Krymo lyderiais dėl prorusiško regiono perdavimo Kremliaus valdymui.
DELFI primena, kad sekmadienį referendume Krymo gyventojai triuškinama balsų dauguma pasisakė už tai, kad regionas atsiskirtų nuo Ukrainos ir siektų priėmimo į Rusijos Federacijos sudėtį.
Krymo valdžia paskelbė, kad kolosaliu aktyvumu pasižymėjusiame „referendume“ beveik 97 proc. balsavusiųjų pasisakė už autonomijos atskilimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos Federacijos. Tuoj po pirminių rezultatų paskelbimo, sekmadienį vakare, V. Putinas telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Baracku Obama. Kremlius tada paskelbė, esą V. Putinas pareiškė B. Obamai, kad Vakarų nepripažįstamas balsavimas buvo teisėtas ir atitiko visas tarptautinės teisės normas.
Pranešta apie aibę pažeidimų „referendume“: nuo priverstinio balsavimo iki balsų atidavimo dar prieš atidarant balsavimo apylinkes. Vis dėlto tai nesukliudė V. Putinui pripažinti Krymo Rados sprendimą skelbti autonomijos nepriklausomybę nuo Ukrainos.
Vakarai sureagavo nedelsiant. Europos Sąjunga (ES) ir JAV būriui asmenų iš Rusijos bei Krymo, o taip pat – iš buvusio Ukrainos valdžios elito, pritaikė sankcijas. JAV paskelbtame asmenų sąraše netrūksta įtakingų asmenų – ten atsidūrė Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas, V. Putino patarėjas Sergejus Glazjevas, nuverstasis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius bei prorusiškas Krymo lyderis Sergejus Aksionovas.
Diplomatiniai judesiai nesiliauja. Dvi ES ir NATO šalys – Prancūzija ir Didžioji Britanija – imasi žingsnių dėl Baltijos šalių saugumo. Britai pareiškė esantys pasiruošę į NATO oro policijos misiją siųsti savo karinių oro pajėgų orlaivį „Typhoon“, jis turėtų papildyti Lenkijos pajėgas, balandį perimsiančias oro policijos misiją iš amerikiečių. Tuo tarpu prancūzai užsimena, jog gali atsisakyti Lietuvos pasipiktinimą sukėlusio karinio kontrakto, pagal kurį šiuo metu statomi du „Mistral“ karo laivai Rusijai. Ironiška, bet vienas iš jų pakrikštytas „Sevastopolio“ vardu.