Praėjusią savaitę vieną seniausių Rusijos prezidento bendražygių – Kremliaus administracijos vadovą pakeitė jo pavaduotojas Antonas Vaino, garsėjantis kaip technokratas, o politikoje per daug nepasižymėjęs, informuoja theguardian.com.
S. Ivanovas, kaip ir V. Putinas – buvęs KGB agentas. Galimu V. Putino įpėdiniu laikytas S. Ivanovas sulaukė, regis, žeminamo pažeminimo pareigose – buvo paskirtas į transporto ir aplinkosaugos sritį.
Ne per seniausiai be darbo liko dar vienas buvęs V. Putino bendražygis iš KGB laikų – Viktoras Ivanovas, kuris ėjo Federalinės narkotikų kontrolės tarnybos vadovo pareigas. Šiais metais buvo priverstas atsistatydinti „Rusijos geležinkelių“ vadovas Vladimiras Jakuninas. Pastarasis atsisakė senatoriaus Kaliningrado srityje posto (įvertinęs šį siūlymą kaip pažeminimą).
Analitikų nuomonė dėl pokyčių priežasčių dvejopa. Vieni mano, kad aukšto rango pareigūnai perkeliami, siekiant neutralizuoti bet kokias opozicijos V. Putinui užuomazgas. Kiti nesutinka. „Tie žmonės patys lojaliausi. Jie taip ilgai išliko tik todėl, kad yra tokie lojalūs“, – sakė politikos mokslų specialistė Jekaterina Šulmann.
Kad ir kokia būtų priežastis, daugiau nei 10 metų su Kremliumi dirbęs politikos analitikas Glebas Pavlovskis įsitikinęs – V. Putinas siekia pašalinti tuos, kurie pažįsta jį ganėtinai ilgai, kad paskatintų juo abejoti. „Naujai paskirtus asmenis vienija tai, kad jie neturi politinio identiteto ir politinio svorio. V. Putino draugai aplink jį buvo bent jau neoficiali kontrolė. Kai nėra net neoficialios kontrolės, pavojinga. Centras lieka be jokių apribojimų, o tai gali būti tik pavojinga“, – teigė G. Pavlovskis.
Net artimi Kremliui asmenys nežino tikrosios pokyčių priežasties, tiesa, tai nesustabdo spėlionių.
G. Pavlovskis sakė: „Akivaizdus demonstratyvus informacijos trūkumas. Dabar sistema gali įgyvendinti esmines permainas ne tik be paaiškinimo visuomenei, bet ir be paaiškinimo elitui. Neturime apie ką diskutuoti, nes nežinome faktų.“
Analitikai nagrinėja Kremliaus veiksmus, o šalis ruošiasi rugsėjo 18 d. vyksiantiems rinkimams į Dūmą. Tai pirmi rinkimai nuo 2001 m. gruodžio, kai įrodymai apie suklastotus rezultatus paskatino tūkstančius žmonių išeiti į Maskvos gatves. Tai buvo didžiausi protestai per visą V. Putino buvimo valdžioje laiką.
Po protestuotojų persekiojimo ir daugelio 2011 m. protestų organizatorių įkalinimo per ketverius su puse metų protestai išsikvėpė. Vieną charizmatiškiausių opozicijos lyderių – Borisą Nemcovą pernai nušovė netoli Kremliaus sienų, likę nedidelės opozicijos lyderiai nemažai energijos išeikvoja pykdamiesi tarpusavyje.
Regis, Dūmoje dominuos įprasti įtariamieji – proputiniška partija „Vieningoji Rusija“ ir dar trys „sisteminės opozicijos“ partijos, kurios panašios į opoziciją bet svarbiais klausimais palaiko Kremliaus poziciją.
Rinkimuose dalyvauja ir kelios nesisteminės opozicijos partijos, įskaitant ir B. Nemcovo partiją „Parnas“, kuriai dabar vadovauja buvęs ministras pirmininkas Michailas Kasjanovas. Partijos narių nuomone, šansų maža, bet vis tik verta pabandyti dalyvauti rinkimuose.
Maskvoje savo kandidatūrą Valstybės Dūmos rinkimuose iškėlė Mariją Baronova, jos kandidatūrą remia buvusio verslo magnato Michailo Chodorkovskio fondas „Atvira Rusija“. M. Baronovai buvo pateikti kaltinimai dėl 2012 m. protestų. Kalėjimo ji išvengė, tačiau ilgo teisminio proceso metu jai uždraudė išvykti iš Maskvos. Jos politinė platforma žada kovoti už socialinių ir medicinos paslaugų gerinimą.
M. Baronova turėjo surinkti daugiau nei 14 000 Maskvos gyventojų parašų, kad galėtų iškelti savo kandidatūrą rinkimuose.
Po daugybės durų varstymo ir pan. M. Baronova reikiamą skaičių parašų visgi surinko ir pateikė juos paskutinę dieną. Ji sakė prisitrynusi ant pirštų pūslių, nes reikėjo pasirašyti ant visų 14 911 dokumentų.
„Nemiegojau 81 val. Išsilaikiau neužmigusi, apsiliedama šaltu vandeniu ir vartodama meldoniumą. Visgi mums pavyko“, – sakė ji.
V. Putino reitingai tebėra aukšti, tačiau parama „Vieningajai Rusijai“ menka. Ir visgi žmonės labiau linkę pasiduoti apatijai nei protestuoti. „Žmonės, kurie nepalaiko valdžios, įprastai apskritai nebalsuoja“, – sakė M. Baronova. Jos ir nesisteminės opozicijos laukia sunki kova, norint laimėti bent kiek vietų (Dūmoje).
Net jei jie pasiektų sunkiai tikėtinų pergalių, jų vieniši balsai nuskęs tarp Dūmos lojalistų. Na. o kalbant apie pergrupavimus vyriausybėje, labiau tikėtini vidiniai ginčai ir kova dėl finansinių šaltinių kontrolė nei reali politinė kova.
„Valdančioji klasė gyvena savame pasaulyje, ji visiškai izoliuota nuo visuomenės, – aiškina G Pavlovskis. – Vyriausybė neturi vykdančiosios valdžios galių, parlamentas nėra tikras parlamentas, nėra teismų sistemos. Tai 15-a metų funkcionavusio modelio pabaiga. Kai 2000-aisiais pradėjome šią vadinamąją vadovaujamąją demokratiją, ji turėjo būti laikinu, pereinamuoju modeliu. Ji neturėjo įsivyrauti visam laikui.“
M. Baronova teigia, kad ji ir M. Chodorkovskio judėjimas ruošiasi ateičiai: „Jei agituosime ir pradėsime (įgyvendinti) projektus dabar, po 10 metų bus žmonių, kurie galės perimti šalį į savo rankas potencialiu kriziniu laikotarpiu. Jei laimėsiu, pritrauksime daugiau žmonių ir bus daugiau žmonių, kurie tiki pozityvia ir demokratine Rusijos ateitimi.“
Prezidento rinkimai vyks 2018 m. pradžioje, prognozuojama, kad V. Putinas laimės ir bus valdžioje dar šešerius metus Jei taip iš tiesų įvyks, jis bus išbuvęs valdžioje beveik ketvirtį amžiaus. Dauguma analitikų nesitiki, kad artimu metu sistema žlugtų, tačiau turint omenyje ekonomikos nuosmukį ir sumažėjusias naftos kainas, V. Putinui bus sunkiau balansuoti, o kivirčai tarp elito grupuočių gali tapti aršesni ir akivaizdesni.
„Matome, kaip sistema stengiasi išlikti su mažiau pinigų, – sakė J. Šulmann. – Efektyvumas nebuvo svarbu, kai įplaukdavo daug pinigų. Dabar (pinigų) mažiau. V. Putinui reikia išsaugoti balansą. Jo darbas darosi sunkesnis, kai išteklių mažiau.“