Rusijos prezidento Vladimiro Putino priešai – dabar Ukrainos draugai. TSN žurnalistai nusprendė susipažinti su dabar Rusijos vadovui labiausiai nemaloniais žmonėmis, rašo unian.net.
Pirmasis – A. Zakajevas, vienas iš čečėnų pasipriešinimo lyderių, kurį Kremliuje vadina teroristu. Iš tikrųjų jis yra buvęs mūšio lauko generolas, Džocharo Dudajevo bendražygis, o dabar Ičkerijos čečėnų respublikos vyriausybės vadovas ir užsienio reikalų ministras tremtyje. Jis neturi nieko bendro su tais čečėnais, kurie dabar už pinigus medžioja ukrainiečius Donbase.
A. Zakajevas dabar gyvena Londone ir vadina save čečėnų vyriausybės vadovu tremtyje. Jis neteko draugų ne tik Čečėnijoje, bet jau ir Didžiojoje Britanijoje.
Vienas jų yra majoras Aleksandras Litvinenka – žmogus, kuris viešai apkaltino V. Putiną Čečėnijos karo pretekstu tapusių teroro išpuolių organizavimu. Aleksandras tapo A. Zakajevo draugu ir V. Putino didžiausiu priešu. Tiesą sakant, po to Didžiosios Britanijos valdžia pradėjo rūpintis tokių ypatingų svečių saugumu. A. Zakajevas priverstas kaitalioti maršrutus ir labai atsargiai rinktis maistą. Kai jo draugas majoras A. Litvinenka buvo nunuodytas poloniu, maistas tapo liūdnų anekdotų objektu.
A. Zakajevas taika nelinkęs tikėti. Jis dažnai prisimena Dž. Dudajevą, kurio vienos pranašystės jis iki šiol nepamiršo. Likus mažiau nei metams iki Dž. Dudajevo mirties jis pasakė: „Po Čečėnijos toliau eis Krymas“.
„Jeigu šiandien nebus pasipriešinimo, jis (V. Putinas, red.) keliaus į Kijevą“, – sako A. Zakajevas.
Kartais atrodo, kad pasipriešinimas pačioje Čečėnijoje apmirė. Tačiau ir ten nutinka įvairių dalykų. Pastarasis epizodas – pavienis teroristinis išpuolis Grozne kontrolės poste, kuriame buvo policininkų. Iš Šiaurės Kaukazo ateinančiuose vaizdo įrašuose V. Putinui dažnai žadamas džihadas.
Be Ramzano Kadyrovo šalininkų, samdomų kovotojų separatistinių respublikų pusėje, apie savo dalyvavimą kare, tik jau Ukrainos pusėje, paskelbė keli karo vadai iš V. Putino priešų gretų.
Jis taip pat prognozuoja, kad jeigu V. Putinas nepasieks pergalės Ukrainoje, jis pasitrauks iš posto. „Jau priimtas sprendimas sutrumpinti jo (V. Putino, red.) kadenciją (poste, red.) – tai įvyks artimiausiu metu. Sprendimo raktas – Ukrainoje. Jeigu Putinas ten nelaimės, tai jis jau turės eiti spaudžiamas ne išorinio, o vidinio faktoriaus. Jeigu jis (V. Putinas, red.) nesukurs „Novorosijos“, tai minia, kuriai jis pažadėjo sukurti „Novorosiją“, jį ir nuvers. Jeigu Vakarai leis jam sukurti šitą „Novorosiją“, tai kol jis gyvas, ten ir sėdės. Jeigu neleis, tai artimiausio laiko klausimas, kiek jis bus prezidento poste“, – aiškina A. Zakajevas.
Vyras įsitikinęs, kad jeigu V. Putinui pavyks užgrobti Ukrainą, tai jo grobikiškuose planuose kitu žingsniu taps Baltijos šalys.
„Dabar čia (Vakaruose, red.) suprato, koks bus kitas (V. Putino, red.) žingsnis ir ėmė stiprinti NATO. Iš tikrųjų, Vakaruose aiškiai suvokė, kad kiti (Rusijos agresijos, red.) mėginimai bus būtent ten“, – pažymėjo A. Zakajevas.