Tačiau, kai buvo nutekinti „Panama Papers“ vadinami dokumentai ir paaiškėjo, kad V.Putino vyriausiosios dukters krikštatėvis vadovauja daugiau nei 2 mlrd. JAV dolerių ofšorinei imperijai, iškilo naujų klausimų, susijusių su paties Rusijos lyderio asmeniniais turtais.

Panamoje įsikūrusios teisės firmos „Mossack Fonseca“ dokumentai, kuriuos išnagrinėjo Rusijos žurnalistai, atskleidžia neaiškių sandorių tarp Rusijos valstybinių kompanijų ir S.Rolduginui priklausančių ofšorinių bendrovių schemą, kuri „uždirbdavo dešimtis milijonus rublių per dieną“ nuo 2006 iki 2015 metų.

Šioms firmoms, iš kurių tik per vieną, „Sandalwood Continental“, buvo išpumpuota 2 mlrd. JAV dolerių, vadovavo asmenys, susiję su banku „Rossija“, rašo „Novaja Gazeta“, kurios korespondentai priklauso grupei žurnalistų, analizuojančių 11,5 mln. nutekintų dokumentų.

Bendrovės sudarydavo pigių paskolų sutartis ir atrodė, kad tiesiog iš oro užsidirbdavo pinigus, pasirašydamos sutartis su valstybinėmis įmonėmis ir susižerdamos šimtus tūkstančių JAV dolerių iš kompensacijų, kai sutartys būdavo nutraukiamos.

Su S.Rolduginu siejamos firmos investuidavo į tokius dalykus kaip jachtos ir kurortai Rusijoje. Viename tokių kurortų vyko V.Putino jaunesniosios dukters Jekaterinos vestuvės.

Slaptas S.Roldugino aktyvų tinklas, atrodo, yra naujausias įrodymas, demonstruojantis, kaip V.Putinui artimas elitas susikrovė didelius turtus per palankias sutartis, kurios buvo pasirašytos V.Putinui esant valdžioje.

Milijardieriais tapo artimiausi Rusijos lyderio žmonės, – nuo jo buvusio dziudo partnerių iki KGB bendražygių, laimėję valstybines sutarties energetikos ir infrastruktūros sektoriuose.

Kokį turtą asmeniškai valdo V.Putinas niekada nebuvo skelbta, žinomas tik jo oficialaus atlyginimo dydis, tačiau įtariama, kad jis iš tikrųjų kontroliuoja savo bičiulių sukauptus pinigus.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga dėl įvykių Ukrainoje paskelbė sankcijas V.Putino sąjungininkams, tarp jų bankui „Rossija“, kurį 2014 metų kovo mėnesį JAV finansų ministerija įvardino kaip Kremliaus elito „asmeninį banką“.

Iki šiol 64 metų V.Roldugino pavardės sankcijų sąrašuose nebuvo, nors jis yra artimas Rusijos lyderio patikėtinis.

2000-ųjų kovą knygoje „Ot pervogo lica“ (Pirmuoju asmeniu), kurią sudaro pluoštas pokalbių su V.Putinu, kai pasaulis nelabai ką žinojo apie jį, S.Rolduginas jau buvo dėmesio centre – kaip artimas Rusijos prezidento draugas, bičiulis.

Kilęs iš V.Putino gimtojo miesto, Leningrado, dabar Sankt Peterburgas, jis susitiko su Rusijos lyderiu 1977 metais ir yra jo vyriausios dukros Marijos krikštatėvis.

„Nuo to laiko mes nebeišsiskyrėme, – sakė muzikantas viename tos knygos interviu. – Jis man kaip brolis“.

Kai V.Putinas siekė karjeros KGB tarnyboje, S.Rolduginas domėjosi menais, išaugo į gerbiamą dirigentą ir violončelininką, dirbantį Sankt Peterburgo Marijos teatre, o praėjusiais metais jis jau teisėjavo prestižiniame tarptautiniame Piotro Čaikovskio konkurse.

Pasak vieno violončelininkų, kalbėjusio laikraščiui „Novaja gazeta“, V.Putinas pasirinko kuklų žmogų, „kuriuo galima pasitikėti be jokių abejonių“ saugoti savo turtui; panašų į kilnųjį kunigaikštį Myškiną Fiodoro Dostojevskio romane „Idiotas“.

Rusijai dėl to jokių pasekmių

„Putino idėja buvo kaupti savo asmeninius vogtus pinigus netikėčiausiose vietose, per netikėčiausius asmenis“, – paraše protestų lyderis Aleksejus Navalnas, kuris jau daugel metų kovoja su reikalų sprendimu per pažintis ir įtartinais valstybiniais sandoriais.

Jis dar pridūrė, kad šis paslapčių nutekinimas yra „net ne valdininkų ofšorinės nuosavybės ledkalnio viršūnė“, o visiškai nedidelė jos dalis, ir net šios nedidelės dalies pakanka, nepasitikėjimui skelbti.

Tačiau Rusijoje vargu ar šie atskleidimai sušvelnins tvirtus V.Putino valdžios gniaužtus ar suteps jo reputaciją.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas tuos nutekinimus vadina išpuoliu prieš Kremliaus stipruolį ir siekiu destabilizuoti Rusiją.

Paklaustas apie V.Putino ryšius su S.Rolduginu, D.Peskovas patvirtino, kad jis tebėra prezidento draugas, bet pridūrė, kad „Putinas turi daug draugų“.

„Išorėje, Rusijos vadovybės įvaizdis yra toks, kurį sunku apjuodinti“, – sakė Nikolajus Petrovas, dėstantis Maskvos aukštojoje ekonomikos mokykloje.

Rusijos viduje, vargu ar visuomenės nuomonė susvyruos, nors kai kas iš elito „gali būti priverstas pagalvoti apie save ir savo perspektyvas“.

„Pagrindinė reakcija bus į tai, kad surengta speciali kampanija prieš Rusiją“, – sakė jis.