Lapkričio 23 d. Jerevane įvyko Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) viršūnių susitikimas, į kurį atvyko ir Vladimiras Putinas bei Aliaksandras Lukašenka. Prieš Rusijos ir Baltarusijos prezidentų vizitą Armėnijoje įvyko prieš Rusijos veiksmus nusiteikusių piliečių demonstracijų.
Lapkričio 24 d. internete buvo paviešintas vaizdo įrašas iš Jerevano, kuriame N. Pašinianas priima sprendimą baigti posėdį nepasirašęs KSSO dokumento.
Eilinio lyderių suvažiavimo metu KSSO planavo pasirašyti deklaracijos dėl pagalbos Armėnijai projektą. Visgi šalies ministras pirmininkas N. Pašinianas atsisakė tai padaryti.
Armėnijos ministras pirmininkas pareiškė, kad KSSO deklaracijoje trūksta tikslių karinės pagalbos punktų formuluočių, o šitai reiškia, kad bet kuris priešininkas tą dokumentą galės interpretuoti savo nuožiūra.
Azerbaidžanui šis dokumentas uždega žalią šviesą tęsti karinius veiksmus Karabache, nurodė N. Pašinianas. Dokumentas, anot jo, yra neišsamus, galutinai neapgalvotas, todėl jo pasirašyti jis kol kas neketina.
A. Lukašenka paminėjo, kad Armėnija įtraukė į dokumentą net dvi pataisas, tačiau kiti KSSO lyderiai atsisakė jas svarstyti. Būtent dėl šios priežasties žiniasklaidos atstovų akivaizdoje N. Pašinianas savarankiškai priėmė sprendimą paskelbti susitikimą baigtu.
Šie kadrai pateko į internetą. Juose matyti A. Lukašenkos ir V. Putino nuostaba. Nė vienas iš diktatorių nesitikėjo, kad N. Pašinianas galėtų pademonstruoti tokį įžūlumą, skelbia charter97.org.
Posėdžio pabaigoje N. Pašinianas priminė, kad per porą pastarųjų metų Azerbaidžanas tris kartus buvo užpuolęs Armėniją, tačiau pagalbos iš kurios nors KSSO narės sulaukti nepavyko.
N. Pašinianas trečiadienį apkaltino Maskvos vadovaujamą saugumo grupę nesuteikus jo šaliai apsaugos, kai ši susidūrė su pagrindinio priešo Azerbaidžano agresija.
Jerevanas apkaltino Azerbaidžaną okupavus dalį jos žemių, užgrobtų rugsėjį po įnirtingų abiejų šalių susirėmimų, per kuriuos žuvo daugiau nei 280 žmonių. Armėnija yra Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) – Maskvos vadovaujamos kelių buvusių sovietinių respublikų grupuotės – narė.
„Apmaudu, kad Armėnijos narystė KSSO nepadėjo pažaboti Azerbaidžano agresijos“, - trečiadienį Jerevane per organizacijos valstybių vadovų susitikimą, kuriame dalyvavo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sakė N. Pašinianas. „Tai labai kenkia KSSO įvaizdžiui tiek mūsų šalyje, tiek užsienyje“, – sakė Armėnijos vadovas. „Kol kas mums nepavyko priimti sprendimo dėl KSSO reakcijos į Azerbaidžano agresiją prieš Armėniją“, – pridūrė N. Pašinianas.
Armėnija rugsėjį paprašė Maskvos, pagal sutartį įpareigotos ją ginti užsienio invazijos atveju, karinės pagalbos. Tačiau Kremlius, palaikantis glaudžius ryšius ir su Baku, neskubėjo padėti Jerevanui, o KSSO atsakė tik pasiuntusi savo generalinį sekretorių į konflikto zoną ir pasiūliusi sudaryti darbo grupę padėčiai aptarti.
Trečiadienio vakarą Jerevano viršūnių susitikimo kuluaruose N. Pašinianas susitiko su V. Putinu aptarti Azerbaidžano problemos. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, taip pat atvykęs į Jerevaną, sakė, kad KSSO yra „būtina“ organizacija, kurios paslaugos „labai reikalingos“ sprendžiant regioninius konfliktus. „Labai svarbu, kad Armėnija ir Azerbaidžanas susitartų dėl taikos sutarties“, – pridūrė D. Peskovas.
„Tai – mūsų svarbiausia užduotis. Ir mes visi turime padaryti viską, kad <...> tai įvyktų“, – po viršūnių susitikimo sakė jis žurnalistams.
Praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį ir 2020 m. Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo du karus dėl Azerbaidžano armėnų gyvenamo Kalnų Karabacho anklavo. Per šešias savaites trukusias kovas 2020 m. rudenį žuvo daugiau nei 6500 abiejų šalių karių, jos baigėsi Rusijos tarpininkautomis paliaubomis. Pagal susitarimą Armėnija perleido daugelį dešimtmečius kontroliuotų teritorijų, o Maskva dislokavo maždaug 2000 Rusijos taikdarių trapioms paliauboms stebėti. Nepaisant Rusijos kariuomenės buvimo, pavieniai susirėmimai ir toliau vyksta.