Iš kadrų matyti, kaip naktį du nežinomi asmenys kopia link kupolo viršūnės.
Kai vienas iš jų – tas, kuris ėjo pirmas, – atsidūrė pusiaukelėje iki tos vietos, kurioje stovi vėliavos stiebas, prie kupolo priskriejo droną primenantis objektas, o visiškai netrukus įvyko sprogimas. Kas buvo tie į vaizdo įrašą patekę žmonės ir ką jie tada veikė ant Kremliaus pastato stogo, neaišku.
Žurnalistai ėmė spėlioti, kad užfiksuotuose kadruose matomi žmonės ant kupolo ropštėsi reaguodami į gaisrą, kilusį po pirmojo sprogimo.
Kaip rašo CNN, pirmieji apie įvykusį incidentą pranešė Kremliaus politiką palaikantys propagandiniai žiniasklaidos kanalai, bet informaciją jie pateikė praėjus maždaug 12-ai valandų po to, kai vaizdo įrašas su virš Kremliaus kylančiais dūmais atsirado „Telegram“ kanale.
CNN vertinimu, prie Kremliaus priartėjo du dronai. Jie skrido iš skirtingų vietų, be to, jų atakas skyrė keleto minučių intervalas.
Sprendžiant iš to, ką tuo metu rodė Spaso bokšto laikrodis, pirmasis bepilotis orlaivis buvo pastebėtas 2.27 val. vietos laiku. Jisai susprogo virš Senato rūmų ir sukėlė gaisrą ant jų stogo. Antrasis dronas pasirodė 2.43 val. Aparatas sprogo ore ir jo skeveldros turėjo pažirti ant Kremliaus grindinio arba kitų objektų.
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, bendraudamas su propagandistais tada, kai iki pirmųjų pranešimų apie šį įvykį buvo likusios dvi valandos, apie kokį nors incidentą virš Kremliaus neužsiminė.
JAV analitikai: tikėtina, kad Rusija inscenizavo ataką prieš Kremlių
Rusija greičiausiai surengė ataką prieš Kremlių, kad sudarytų sąlygas platesnei visuomenės mobilizacijai. Tai savo naujausioje ataskaitoje teigia Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas (ISW).
„Rusija greičiausiai surengė šią ataką siekdama priartinti karą prie Rusijos vidaus auditorijos ir sudaryti sąlygas platesnei visuomenės mobilizacijai. Keletas požymių rodo, kad smūgis buvo surengtas šalies viduje ir tikslingai inscenizuotas“, – teigiama ataskaitoje.
Rusijos valdžios institucijos neseniai ėmėsi priemonių stiprinti Rusijos vidaus oro gynybos pajėgumus, taip pat ir pačioje Maskvoje, todėl labai mažai tikėtina, kad du dronai būtų galėję prasiskverbti pro kelis oro gynybos sluoksnius ir susisprogdinti arba būti numušti tiesiai virš Kremliaus centro taip, kad būtų gauti įspūdingi vaizdai, kuriuos puikiai užfiksavo kamera.
Iš 2023 metų sausio mėnesio geolokacinių vaizdų matyti, kad Rusijos valdžia netoli Maskvos išdėstė oro gynybos sistemas „Pancir“, kad aplink miestą būtų sukurti oro gynybos ratai, sakė ISW analitikai.
Smūgis, kuriam pavyktų išvengti aptikimo bei sunaikinimo tokiomis oro gynybos priemonėmis ir dar pataikyti į tokį svarbų taikinį kaip Kremliaus Senato rūmai, būtų didelė gėda Rusijai.
„Kremliaus neatidėliotina, nuosekli ir koordinuota reakcija į incidentą rodo, kad ataka buvo parengta šalies viduje ir taip, kad jos siekiamas politinis poveikis nusveria patiriamą gėdą“, – teigiama ataskaitoje.
Ekspertai pridūrė, kad Kremlius iš karto apkaltino Ukrainą surengus teroro išpuolį, o Rusijos oficialūs atsakymai vieningai atkartojo šį kaltinimą. „Jei dronų ataka nebūtų inscenizuota šalies viduje, tai būtų netikėtas įvykis. Labai tikėtina, kad oficiali Rusijos reakcija iš pradžių būtų buvusi kur kas labiau chaotiška, nes dabar Rusijos pareigūnai stengėsi sukurti nuoseklų pasakojimą ir atsverti retorines aiškios informacinės bėdos pasekmes. Pastebėtina, kad Kremlius nesugebėjo laiku ir nuosekliai reaguoti į kitus karinius pažeminimus, įvykusius ne savo iniciatyva, įskaitant Balaklijos ir Chersono miestų kritimą 2022 metų rugsėjo ir lapkričio mėnesiais“, – teigiama ataskaitoje.
ISW teigė, kad greitas ir nuoseklus oficialaus Rusijos naratyvo apie šį smūgį pateikimas leidžia manyti, kad Rusija inscenizavo šį incidentą likus nedaug laiko gegužės 9-osios Pergalės dienos šventės, kad savo vidaus auditorijai karą pateiktų kaip egzistencinį.
Kremlius gali pasinaudoti šiuo smūgiu, kad pateisintų gegužės 9-osios renginių atšaukimą arba dar didesnius šventimo apribojimus, o tai greičiausiai sustiprintų informacines pastangas, esą karas Ukrainoje kelia tiesioginę grėsmę Rusijoje garbinamų istorinių įvykių minėjimui, pridūrė ISW.