Vis dėlto, nepaisant B. Obamos ir Europos sąjungininkų pareiškimų apie V. Putino izoliaciją iki tol, kol bus išspręstas Ukrainos konfliktas, Rusijos prezidentas ir toliau dalyvauja svarbių tarptautinių sprendimų priėmime, įskaitant ir JAV vadovaujamas derybas dėl Irano branduolinės programos, praneša „The Associated Press“.
Dar šį mėnesį Vokietijos kanclerė Angela Merkel susitiko su V. Putinu Maskvoje, o JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry vyko į Sočį pasitarti su V. Putinui visam regionui svarbiais klausimais. Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas taip pat šią savaitę telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu ir susitarė atnaujinti derybas dėl Sirijos pilietinio karo – dar vienas svarbus klausimas, kur Rusija yra labai reikšminga.
JAV pareigūnai teisina Rusijos įsitraukimą į tokių klausimų svarstymą ir teigia, kad bendradarbiavimas apsiriboja tais klausimais, kur Vakarai ir Rusija turi bendrų interesų. Vakarų bendradarbiavimas su V. Putinu kai kuriais klausimais, oficialių pareigūnų teigimu, neturėtų būti vertinamas kaip ženklas to, kad Vakarai susitaiko su Ukrainos dabartinės padėties status qua, kur prorusiški separatistai ir toliau bando destabilizuoti padėtį.
„Prasminga bendradarbiauti ten, kur turime bendrų interesų iki tol, kol nesi verčiamas išsižadėti savo šalies, savo sąjungininkų ir draugų saugumo ir gerovės principų“, – trečiadienį teigė JAV viceprezidentas Joe Bidenas.
Kai kurie ekspertai teigia, kad Vakarai rizikuoja pasiųsti kontraversišką žinutę Ukrainai, kurios vyriausybė nuolat stengiasi gauti didesnę Vakarų pasaulio paramą. Vienas „Wilson“ centro buvusių Sovietų sąjungos šalių ekspertas Mattthew Rojanskis teigia, kad Ukrainoje „auga nepasitenkinimas“ tuo, ką šalies pareigūnai vadina „stipriu įsipareigojimu“ apsaugant Ukrainos suverenitetą.
„Jie labai susirūpinę tuo, kad JAV gali išduoti Ukrainą ir jos interesus, kad įgautų pranašumą derybose su V. Putinu“, – po Kijeve vykusio susitikimo su vyriausybės ir pilietinės visuomenės grupių nariais.savo elektroniniame laiške rašė M. Rojanskis.
Konfliktas tarp Ukrainos ir Rusijos įsiplieskė praėjusiais metais, kai Kremliaus remiamas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius protestų Maidano įkarštyje pasitraukė iš šalies. Prorusiški separatistai perėmė strategiškai svarbų Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, kurį vėliau formaliai aneksavo Rusija.
Nors Vakarai formaliai nepripažįsta Krymo aneksijos, JAV ir Europos lyderiai praktiškai nebeteikia vilčių, kad Rusijos pasiglemžtas pusiasalis gali būti grąžintas Ukrainai,
Vakarų pasaulis nukreipė savo žvilgsnį į grasinančius šios šalies veiksmus Rytų Ukrainoje, jau daugiau nei metus besitęsiančių kovų tarp Ukrainos vyriausybės ir prorusiškų separatistų pajėgų, kurie, Ukrainos teigimu, yra remiami Rusijos. Dar vasario mėnesį pasirašyto Minsko taikos plano punktai jau ne kartą buvo pažeisti.
Vakarai, bausdami V, Putiną, ir remdamiesi įsitikinimu, kad V. Putino vertybės daro didelę įtaka tarptautinei bendruomenei, pritaikė Rusijai diplomatines sankcijas. Tuo tarpu Vakarų veiksmus V. Putinas panaudojo kaip įrankį užsitikrinti savo populiarumą namuose.
Ketvirtadienį V. Putinas pareiškė, kad JAV tyrimas ir futbolo federacijos įtakingų delegatų areštas yra bandymas atimti iš Rusijos galimybę rengti 2018 m. pasaulio taurės čempionatą. Jis taip pat apkaltino JAV „neteisingai persekiojant“ žmones.
Kol kas didžiausias ir sėkmingiausias Vakarų bandymas priversti pasitraukti Rusiją iš Rytų Ukrainos – ekonominių sankcijų taikymas. Rublio kursas stabilizavosi po dramatiško praėjusių metų kritimo dėl sumažėjusių naftos kainų ir ekonominių sankcijų iš Vakarų. Vis dėlto Rusijos ekonomika vis dar išlieka nestabili.
Tikėtina, kad stipriai nedidėjant Rusijos agresijai, Vakarai sankcijų nesugriežtins dėl Rusijos ir Vakarų tvirtų ekonominių ryšių, dėl kurių gali nukentėti ir Vakarų šalių ekonomikos, jeigu sankcijos būtų griežtinamos.
B. Obamos ir Europos lyderių didžiojo septyneto susitikime JAV prezidentas bandys įtikinti Europos lyderius pratęsti Rusijai taikomų sankcijų bloką, kurių galiojimas pasibaigia šią vasarą. Rusija buvo pakviesta prisijungti prie G-7 – pramonėje pirmaujančių šalių bloko 1998 m. ir išliko šios (tuo metu G-8 vadintos) sąjungos nare iki praėjusių metų vasaros, kuomet Rusijos dalyvavimas buvo sustabdytas dėl jos veiksmų Rytų Ukrainoje.
„Strateginių ir tarptautinių studijų“ centro ekspertė Heather Conley teigia, kad egzistuoja rizika, kad Vakarų bendradarbiavimas su V. Putinu, vis dar tebesitęsiant krizei Rytų Ukrainoje, gali išprovokuoti V. Putiną manyti, kad jam tereikia palaukti, kol JAV ir Europos dėmesys konfliktui nurims.
„Mes tikrai įstrigome“, – sakė H. Conley.
„V. Putinas tikrai nesiruošia susiprotėti. Tai ilgo laikotarpio iššūkis“, – situaciją komentavo „Strateginių ir tarptautinių studijų“ centro ekspertė H. Conley.