Vakarai vis dar priklausomi nuo rusiškų dujų: labiausiai pažeidžiamos yra trys šalys

Kai Ukrainos pajėgos pirmosiomis rugpjūčio dienomis įsiveržė į Rusiją, Europos energetikos rinkos kaip reikiant išsigando. Nors dabar dujų iš Rusijos eksportas ir sudaro labai mažą dalį to, koks jis buvo anksčiau, žinia, kad Ukraina perėmė Sudžą – miestą Rusijoje, kuriame veikia didžiausias šalies dujų terminalas, ir iš kurio dujos per Ukrainą eksportuojama į Europą – buvo pakankamas stiprus akstinas kilstelėti žemyno dujų kainas į šiais metais dar nematytas aukštumas.

Ukraina ir Rusija sutinka – bent jau kol kas – ir toliau gabenti dujas per Sudžą. Tik ar situacija nepasikeis ir kitais metais, lieka neaišku. Susitarimą dėl dujų tiekimo į Vakarus per Ukrainą abi šalys kartu su Europos Sąjunga pasirašė 2019 metais. Susitarimas baigia galioti šių metų pabaigoje. Europos Sąjunga, kuri nori iki 2027 metų rusiškų dujų atsisakyti, sutarties pratęsti nelinkusi. To nenori ir Ukraina. „Nenorime pratęsti šios dujų sutarties. Nenorime, kad čia jie uždirbtų pinigus“, – dar liepą sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Kol kas Europos atsitraukimas nuo Rusijos energijos išteklių vyksta gana sklandžiai. 2023 metais vos 8 proc. bloko importo vamzdynais buvo iš Rusijos – iki karo šis skaičius siekė ir 40 proc. Skirtumą lėmė nauji išteklių šaltiniai, konkrečiai suskystintos gamtinės dujos iš Amerikos. Nepaisant to, yra šalių vis dar labai priklausančių nuo Rusijos dujų: jeigu staiga jų tiekimas per Ukrainą nutrūktų, jos patirtų didelių sunkumų. Dėl to ir nerimauja Europos Sąjungos atstovai.