Šalių kandidačių Juodkalnijos, Serbijos, Šiaurės Makedonijos ir Albanijos bei potencialių kandidačių Bosnijos ir Kosovo užsienio, vidaus reikalų bei ekonomikos ministrai siekia garantijų, kad kelias į narystę joms išlieka atviras, kai kuriems Europos lyderiams išreiškus abejonių dėl ES plėtros siekių.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pakartojo savo nuomonę, kad prieš priimdama naujas nares ES pirmiausia turi susitvarkyti padėtį savo viduje. Jis teigė, kad „nepritars jokiai plėtrai, kol nebus iš esmės įvykdyta institucijų reforma“.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius ketvirtadienį susirinkusiems ministrams sakė, kad Vakarų Balkanų šalių priėmimas į ES prisidės prie stabilumo regione didinimo ir ES vertybių plėtros bei sklaidos didesnėje Europos dalyje.
„Be Vakarų Balkanų (šalių) Europa negali būti visiškai vieninga geografiniu ir geopolitiniu požiūriu“, – kalbėjo J. Czaputowiczius.
Penktadienį prie susitikimo dalyvių turėtų prisijungti Vokietijos kanclerė Angela Merkel, britų ministrė pirmininkė Theresa May, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
Ketvirtadienį M. Morawieckis susitiko su Kroatijos ministru pirmininku Andrejumi Plenkovičiumi ir aptarė Vakarų Balkanų integracijos į ES integracijos perspektyvų bei kitus klausimus.
Ministrų susitikimas vyksta Lenkijos vakariniame Poznanės mieste, nes Lenkija dabar pirmininkauja vadinamajam Berlyno procesui, turinčiam suartinti Vakarų Balkanų ir ES šalis. Vokietijos inicijuotas procesas turėtų padėti Vakarų Balkanų valstybėms siekti narystės ES, nors jokie terminai nėra nustatyti.