„Reforma yra reali ir nematyti to, kas yra padaryta, būtų ganėtinai sunku. Pavyzdžiui, nežinau, ar Lietuva iki šiol turėjo tokią situaciją, kad vienu metu buvo sujungti trys universitetai. Opozicija turbūt turėjo girdėti, kad prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) yra prijungtas Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) ir prijungtas tuo pačiu metu Lietuvos žemės ūkio universitetas (LŽŪU). Dabar paklauskime savęs, ar čia yra padarytas žingsnis, ar nepadarytas, turbūt bus sunku pasakyti, kad nepadarytas“, – Eltai nuveiktus darbus vardino E. Jovaiša.
Jis pabrėžė, kad kitais metais planuojama įsteigti Vilniaus universiteto Šiaulių akademiją.
„Turbūt opozicija yra girdėjusi, kad yra visi dokumentai, visi nutarimai padaryti dėl Šiaulių universiteto (ŠU) prijungimo prie VU. Manoma, kad kitais metais jau turėtų būti (įsteigta – ELTA) Vilniaus universiteto Šiaulių akademija“, – dar vieną valdančiųjų iniciatyvą akcentavo ŠMK pirmininkas.
Pasak E. Jovaišos, Lietuvos žmonėms turėtų būti žinomi ir planai dėl Mykolo Romerio universiteto (MRU) bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) sujungimo.
„Yra planai sujungti Mykolo Romerio universitetą ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą... Yra Seimo sprendimai, kurie dabar yra Vyriausybės pusėje. Negaliu nutylėti, kad tą procesą, kuris gana sparčiai vyko kadencijos pradžioje, stipriai pristabdė tų pačių konservatorių vieno iš lyderių Andriaus Kubiliaus kreipimasis dėl sujungimo procedūrų į Konstitucinį Teismą“, – teigė valdančiųjų atstovas, pabrėždamas, kad teismo išaiškinimas dėl universitetų jungimo procedūrų atėmė nemažai laiko, nes teko perorganizuoti naują tvarką.
Anot E. Jovaišos, ne tik opozicija sulėtino universitetų reformos įgyvendinimo spartumą, bet ir pačių universitetų nenoras jungtis.
„Jokio entuziazmo, jokio didelio noro nėra ir tas procesas galėtų vykti greičiau ir atsakingiau, bet norai bet kokia kaina likti vieniems, bet plikiems, toliau sėkmingai gyvuoja Lietuvos žemėje“, – nusivylimą reiškė politikas.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas įsitikinęs, kad valdančiųjų inicijuota universitetų reforma visgi neįvyko. Politikas pripažino, kad bendruomenės pasipriešinimas tam turėjo įtakos, tačiau, jo teigimu, reikšti nuogąstavimai buvo pagrįsti.
„Tokia reforma, kokią buvo užmanę valdantieji, tiesiog neįvyko susidūrus su tikrai aršiu ir pagrįstu akademinės visuomenės pasipriešinimu, nes buvo sumanytas mechaninis universitetų jungimas, siekiant tiesiog sumažinti universitetų skaičių. Tai prieštaravo ir Konstitucijoje apibrėžtiems universiteto autonomijos principams ir kai kuriais atvejais netgi pačių universitetų aiškiai išreikštai valiai“, – Eltai savo poziciją išsakė G. Paluckas.
Faktą, kad visgi dalis universitetų susijungė, socialdemokratų lyderis vadina pačių universitetų apsisprendimo rezultatu.
„Jungimasis universitetų tikrai įvyko, bet įvyko pačių universitetų apsisprendimu, logiškai jungiant programas ir priimant kitus sprendimus, tačiau esminės reformos vis tik neįvyko, nes akademinės bendruomenės atstovų darbo užmokestis arba socialinės garantijos, šnekant apie dėstytojus ir mokslinius darbuotojus, tikrai čia pokyčiai neatitinka lūkesčių ir valstybės vardu prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko pagrįstai ir streikuoja, ruošiasi streikams universitetų dėstytojai“, – teigė G. Paluckas.
Anot LSDP pirmininko, dar viena valdančiųjų klaida yra drąsos trūkumas demokratizuojant universitetų valdymą, nors, tikino socialdemokratas, iš pačios akademinės bendruomenės toks poreikis tarsi ir buvo.
„Valdantieji neišdrįso demokratizuoti universitetų valdymo, nors akademinė bendruomenė tokius lūkesčius turėjo. Šiandien vis dar rektoriai skiriami per senatą, į kurį atstovus tik iš dalies deleguoja pati akademinė bendruomenė. (...) Galima sakyti, kad tiek, kiek pati sistema reformavosi savo sutarimu arba sprendimais, tai tiek ir reformavosi, tuo tarpu valstybė savo įsipareigojimų neįvykdė“, – valdančiųjų klaidas identifikavo politikas.
G. Paluckas taip pat įvertino ir tai, kad inicijuojant universitetų reformą pritrūko teisinio procesų išmanymo bei paprasčiausios komunikacijos su suinteresuotomis grupėmis.
„Reformoje labai trūko ir to teisinio visų procesų išmanymo ir logikos arba kai kurių rodiklių pernelyg didelio sureikšminimo, arba atvirkščiai, nuvertinimo. Būtent tokie dalykai yra išgryninami šnekantis su tomis suinteresuotomis pusėmis. Šios diskusijos, pokalbio, derybų tiesiog neįvyko“, – patikino LSDP lyderis.
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Vytautas Juozapaitis taip pat negailėjo kritikos universitetų reformai, antrindamas G. Paluckui, kad reformos iniciatoriams pritrūko išankstinio proceso ir aplinkybių įvertinimo bei kaštų analizės atlikimo.
„Pačios idėjos ir principai yra teisingi ir niekas negali nuginčyti jų reikalingumo, bet tai buvo neišdiskutuota ir iki galo nepadaryta kaštų analizė. Procesas pradėtas neįvertinus aplinkybių ir nežinant, kuo visa tai baigsis. Toks įspūdis, kad buvo norima kuo greičiau referuoti ir pasigirti, kad kažką pradėjom, o po to jau žiūrėti kaip viskas bus“, – Eltai kalbėjo Seimo narys.
Opozicinių konservatorių narys akcentavo, kad valstybės prioritetas turėtų būti finansavimas mokslui.
„Universitetai yra ne tik mokymo, bet ir mokslo įstaigos, todėl pirmiausiai finansavimas turi būti padidinamas mokslui, nes jeigu nebus mokslo, tai ir universitetų nebus. Be jo aukštasis mokslas įgauna visai iškreiptą pavidalą. Lyginant mūsų išgales, galias ir pajėgumus su užsienio universitetais, į ką mes visą laiką norime lygiuotis, mes tikrai niekaip neatsiliekame savo protais“, – mokslo svarbą akcentavo V. Juozapaitis.