Praeitą mėnesį Vokietijos laikraštis „Die Welt“ paskelbė Lenkijoje gimusio Prinstono universiteto profesoriaus Jano T.Grosso straipsnį, kuriame jis mėgino paaiškinti Lenkijos nenorą priimti į Europą plūstančius sirus migrantus, sakydamas, kad toje šalyje per karą pasireiškė gajus antisemitizmas.
„Pavyzdžiui, lenkai, iš tikrųjų teisėtai didžiavosi savo visuomenės pasipriešinimu naciams, bet jie per karą iš tikrųjų nužudė daugiau žydų negu vokiečiai“, – rašė 68 metų žydas istorikas.
Varšuvos prokuratūra nuo to straipsnio pasirodymo gavo daugiau negu 100 skundų, kuriuos pateikė asmenys ir organizacijos, sakančios, kad tas J.T.Grosso teiginys yra įžeidžiantis, sakė prokuratūros atstovas Przemyslawas Nowakas.
P.Nowakas sakė visuomeninei televizijai, kad jo biuras pradėjo tyrimą pagal baudžiamojo kodekso straipsnį, „skelbiantį, kad tas, kuris viešai įžeidė lenkų tautą, baudžiamas iki trejų metų laisvės atėmimu“.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas Marcinas Wojciechowskis praeitą mėnesį pažymėjo, kad J.T.Grosso straipsnis yra „istoriškai neteisingas, žalingas ir įžeidžiantis Lenkiją“.
Varšuvoje dirbantis istorikas Andrzejus Paczkowskis sakė naujienų agentūrai AFP, kad „nėra patikimų skaičių, rodančių, kiek žydų nužudė lenkai ir kiek vokiečių nužudė lenkai“.
Vis dėlto A.Paczkowskis, kuris taip pat yra nacių ir komunistų režimų nusikaltimus tiriančio Tautos atminties instituto (IPN), sakė, kad „nebūtų visiškai nustebintas, jeigu Grossas pasirodytų esąs teisus“.
„Tačiau jo padėties matymas prieštarauja didvyriškam įvaizdžiui, kurį sau yra susikūrę lenkai“, – pridūrė jis.
J.T.Grossas yra gerai žinomas Lenkijoje, kur jis sukėlė sąmyšį, 2000 metais išleidęs knygą „Kaimynai“ („Sasiedzi“, angliškas leidimas „Neigbours“ pasirodė 2001 m.), kurioje atskleidė, kad 1941 metais, per nacių okupaciją, keli šimtai žydų buvo nužudyti savo kaimynų lenkų Jedvabnės miestelyje.
Pasak istorikų, tos žudynės nusinešė 340–1 500 žydų gyvybių.
2003 metais IPN padarė išvadą, kad žudynes Jedvabnėje iš tikrųjų vykdė vietos gyventojai lenkai, pakurstyti nacių.
Kai buvo išleista J.T.Grosso knyga, tuometis Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis atsiprašė pasaulio žydų dėl to nusikaltimo. Tai išprovokavo precedento neturinčias diskusijas apie sudėtingus lenkų ir žydų santykius katalikiškoje Lenkijoje prieš karą, jo metu ir jam pasibaigus.
Prokurorai anksčiau dukart aiškinosi, ar J.T.Grosso vėlesnėse knygose „Baimė“ (Fear) ir „Aukso derlius“ (Zlote zniwa) nebuvo apšmeižta Lenkija.
Tačiau tie parengiamieji tyrimai 2008 ir 2011 metais buvo nutraukti, prokurorams nenustačius jokių nusikaltimo įrodymų.