Virš Varšuvos pakibo pilki debesys: miesto liberalams ir progresyvių pažiūrų rinkėjams teko susitaikyti su faktu, kad jau beveik neabejotinai reikės laukti dar trejus metus – iki 2023 m. parlamento rinkimų – kol vėl atsiras proga mesti iššūkį dėl valdžios valdančiajai partijai po to, kai pirmadienį buvo paskelbta, kad jos palaikomas kandidatas Andrzejus Duda laimėjo prezidento rinkimus ir buvo perrinktas antrajai kadencijai.
„Tai nebuvo normalūs, sąžiningi rinkimai, kokie turėtų būti rengiami liberalioje demokratijoje, – sako žinoma intelektualė ir Varšuvos universiteto kultūros studijų profesorė Agnieszka Graff. – Tai buvo tokie rinkimai, kai reikėjo arba užkirsti kelią galutiniam Lenkijos demokratijos sunaikinimo etapui, arba leisti tam įvykti. O dabar iš tiesų panašu, kad viskas baigta“.
Tačiau Lenkijos liberalai ir teisinės valstybės gynėjai, bandantys išsilaižyti žaizdas, mėginantys užsimiršti ar svarstyti apie emigraciją, yra įstrigę tarp savo pykčio ir nusivylimo tuo, kad jų žaidimų aikštele laikoma sritis valdžios atstovų buvo pakreipta esamo lyderio naudai, ir gluminančio baimės ir atsargaus optimizmo derinio, paskatinto tokios mažos balsų persvaros, kuri dar prieš mėnesį ar du atrodė vargiai įsivaizduojama, rašo theguardian.com.
Neįtikėtinas Lenkijos valstybinės žiniasklaidos, nuo pat pergalės parlamento rinkimuose 2015-aisiais tiesiogiai kontroliuojamos „Teisės ir teisingumo“ partijos (PiS), šališkumas ir toksiška retorika šokiravo nuosaikiuosius Lenkijos rinkėjus ir susilaukė tarptautinio dėmesio bei kritikos. Apžvalgininkai pažymi, kad ginčytino rezultato atveju sprendimas priklausytų nuo kontroversiškų šalies aukščiausiojo teismo rūmų, kuriuose gausu „Teisei ir teisingumui“ lojalių teisėjų, paskirtų paties A. Dudos.
„Rinkimai nebuvo nei sąžiningi, nei konstituciniai, tačiau dabar dėl to jau nieko nebegalima padaryti“, – teigia Varšuvos universiteto teisės profesorius ir aršus vyriausybės kampanijos siekiant tiesiogiai kontroliuoti Lenkijos teismų sistemą kritikas Marcinas Matczakas.
„Problema ta, kad konfliktas mūsų visuomenėje nesibaigs drauge su rinkimais. Skirtingai nei 2015 m., kai A. Duda buvo išrinktas pirmąjį kartą, dabar, kai jis, panašu, rems dar griežtesnę vyriausybės darbotvarkę, jo legitimumas gali būti vertinamas kaip labai silpnas. Be to, daugelis žmonių liovėsi pasitikėję mūsų institucijų teisėtumu ir nebemano, kad jos gali būti nešališkas arbitras. Baiminuosi, jog šiuo metu, kai emocijos tampa vis stipresnės, mes įžengiame į dar labiau įtempto susiskaldymo etapą“, – kalbėjo M. Matczakas.
„Politico“ nutarė apžvelgti konkrečias rinkimų pasekmes šalies vidaus politikai ir Lenkijos santykiams su Europos Sąjunga.
Ir toliau tęsiama griežta politika visuomenės ir žiniasklaidos atžvilgiu. A. Duda ir įtakingi „Teisės ir teisingumo“ partijos politikai, įskaitant stiprųjį partijos lyderį Jaroslawą Kaczynskį, išnaudojo kampaniją tam, kad nusistatytų kai kuriuos prioritetus artimiausiems trejiems beveik nevaržomos valdžios metams.
Svarbią vietą darbotvarkėje užims besitęsianti žiniasklaidos įstatymų reforma, sustiprinanti valdžios kontrolę šalyje, kurioje nacionalinis transliuotojas virto valdančiosios partijos ruporu, o visas šis procesas priminė komunistinį laikotarpį.
Kai užsienio kompanijoms priklausantys Lenkijos naujienų kanalai rodydavo valdančiąją partiją kritikuojančią medžiagą, A. Duda ir kiti įtakingi „Teisės ir teisingumo“ politikai garsiai skundėsi užsienio žiniasklaidos kišimusi.
Atsižvelgdami į platesnės darbotvarkės siekius formuoti konservatyvią katalikišką visuomenę, A. Duda ir „Teisė ir teisingumas“ taip pat išnaudojo kampaniją tam, kad įžiebtų prieš LGBTQ nukreiptus jausmus ir pasiūlytų konstitucijos pakeitimus, neleidžiančius tos pačios lyties poroms įsivaikinti. J. Kaczynskis sakė besiviliantis, kad Konstitucinis Teismas, kurį kontroliuoja Teisė ir teisingumas“, uždraus abortus tais atvejais, kai vaisius gimdoje patiria neatitaisomą žalą.
Briuselio ignoravimas teismų ir klimato klausimais. „Teisės ir teisingumo“ ambicijos sutelkti platesnę visuomenę po centralizuotos valstybės kontrolės sparnu išplito ir į kitas valstybines institucijas, įskaitant vietos valdžią ir – kas yra ypač svarbu – teismų sistemą.
Per pastaruosius penkerius metus PiS vykdytos plačios apimties Lenkijos teisinės sistemos reformos, kurias dažniausiai rėmė A. Duda, atsidūrė Varšuvos ir Briuselio nesutarimų centre. Susirūpinusi teisinės valstybės principų Lenkijoje išlikimu, Europos Komisija pradėjo keturias teisines procedūras ir nužengė pakankamai toli, paskatinusi procesą pagal 7 straipsnį, kaltinant Varšuvą pamatinių Europos Sąjungos vertybių pažeidimu. Jei šis procesas bus toliau įgyvendinamas, Lenkija gali netekti balso teisės ES.
Kampanijos metu tonas išliko nepaklusnus: paklaustas apie antrosios kadencijos prioritetus, įtakingas Lenkijos teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro sakė, kad valdančiosios partijos darbotvarkėje „prioritetinę vietą užima teismų sistemos reformos užbaigimas“.