Vatikano atstovas Federico Lombardi trečiadienį sakė, kad Šv.Pijaus X kunigų brolija pateikė "padrąsinantį" atsakymą į Vatikano reikalavimą sutikti su kai kuriomis esminėmis Bažnyčios mokymo tiesomis.
Praėjusį mėnesį Vatikanas kaip "nepakankamą" atmetė brolijos pradinį atsakymą, bet F.Lombardi sakė, kad dabartinė, pakoreguota pozicija žymi "žingsnį į priekį". Vis dėlto joks sprendimas dar nėra priimtas.
Šv.Pijaus X kunigų broliją 1969 metais įsteigė velionis ultrakonservatyvių pažiūrų arkivyskupas Marcelis Lefebvre'as (Marselis Lefevras).
Grupė atskilo nuo Romos dėl jo nepritarimo 1962-1965 metais vykusio Vatikano II Susirinkimo priimtiems pakeitimams, kuriais buvo modernizuota Bažnyčia, visiškai naujais principais pagrįsti jos santykiai su žydais ir leista mišias aukoti ne lotynų kalba.
1988 metais Vatikanas ekskomunikavo M.Lefebvre'ą ir keturis jo vyskupus, kuriuos šis įšventino be popiežiaus sutikimo. Brolijos nariai tvirtina, kad Vatikano II Susirinkimo reformos sužlugdė Bažnyčią ir sukėlė dabartinę tikėjimo "krizę" pasaulyje. Brolija laiko save tikrosios katalikiškos tradicijos saugotoja ir aukoja lotyniškas mišias, kurios, pasak jos, yra iškilmingesnės ir pagarbesnės.
Benediktas XVI, kaip kardinolas ir, vėliau, kaip popiežius, stengėsi sugrąžinti broliją į Romos bendruomenę ir užkirsti kelią tolesnei schizmai bei paralelinės, tradicijų iki Vatikano II Susirinkimo besilaikančios Bažnyčios plėtimuisi.
Šv.Pijaus X kunigų brolija, kuri yra įsikūrusi Mencingene Šveicarijoje, turi šešias seminarijas, tris universitetus ir 70 pradinių bei vidurinių mokyklų visame pasaulyje. Ji skelbia, kad be minėtų keturių vyskupų turi daugiau kaip 550 kunigų ir 200 seminaristų.
2007 metais Benediktas XVI patenkino vieną pagrindinių brolijos reikalavimų ir sušvelnino suvaržymus dėl "senųjų" lotyniškųjų mišių aukojimo. Po Vatikano II Susirinkimo tokias mišias turėdavo tvirtinti vyskupai, ir ši kliūtis smarkiai apribojo jų aukojimą. Po dvejų metų Benediktas XVI patenkino kitą reikalavimą ir panaikino brolijos keturių vyskupų ekskomuniką.
Tarp minimų vyskupų yra vienas Holokausto neigėjas, kurio ekskomunikos panaikinimas papiktino ir žydus, ir katalikus.
Vėlesniais metais Vatikanas ir brolija surengė daugiau kaip pustuzinį susitikimų teologijos ir doktrinos nesutarimams spręsti, kad būtų galima visiškai grąžinti brolijos narius į Bažnyčią. Po tų derybų Vatikanas pernai rugsėjį išleido du puslapius būtiniausių doktrinos reikalavimų, su kuriais brolija turėjo sutikti.
Brolijos generalinis vyresnysis, vyskupas Bernard'as Fellay iš pradžių atmetė kai kuriuos Vatikano reikalavimus. Kovo 6 dieną Vatikanas davė jam mėnesį dar pagalvoti, ir antradienį į Vatikano Tikėjimo mokymo kongregaciją atkeliavo jo persvarstytas dokumentas.
F.Lombardi pabrėžė, kad dar nepriimtas sprendimas dėl Šv.Pijaus X kunigų brolijos priėmimo atgal į Bažnyčią. Brolija trečiadienį paskelbtame pareiškime taip pat tvirtina, kad susitarimas dar nepasiektas ir kad jos atsakymas buvo tik "vienas žingsnis, o ne užbaigimas".
F.Lombardi yra sakęs, kad jei susitarimas bus sudarytas, labiausiai tikėtinas scenarijus yra Vatikanui paskelbti broliją "asmenine prelatūra" - Bažnyčios hierarchinei struktūrai priklausančia juridine institucija, kuriai vadovauja prelatas ir kuri atskaitinga Vyskupų Kongregacijai. Šiuo metu tokį statusą turi tik konservatyvus judėjimas "Opus Dei". Asmeninė prelatūra funkcionuoja beveik kaip vyskupija be sienų.
Net jei susitarimas ir bus pasiektas, neaišku, kas nutiks vyskupui Richardui Williamsonui, kuris neigia Holokaustą ir buvo tarp keturių M.Lefebvre'o įšventintų vyskupų.
Tą pačią dieną 2009 metais, kai buvo pasirašytas Vatikano dekretas dėl jo ekskomunikos panaikinimo, R.Williamsonas buvo parodytas per Švedijos valstybinę televiziją sakantis, jog istoriniai įrodymai "labai prieštarauja" tam, kad Antrojo pasaulinio karo metais "buvo tyčia dujomis nunuodyti 6 mln. žydų".
Vatikanas nustatė tam tikras sąlygas dėl R.Williamsono visiško grąžinimo į Bažnyčią ir nurodė, kad jis privalo "absoliučiai ir nedviprasmiškai" atsiriboti nuo savo komentarų apie Holokaustą, jei nori kada nors būti Bažnyčios prelatas. R.Williamsonas popiežiaus atsiprašė už sukeltą skandalą, bet viešai savo pažiūrų neišsižadėjo.
B.Fellay po skandalo nurodė R.Williamsonui tylėti, o Argentina išmetė jį iš šalies, kur jis vadovavo vienai brolijos seminarijai. R.Williamsonas toliau rašo savaitinę skiltį, dažnai - apie klasikinę muziką, bet kartais - ir tokiais klausimais kaip moters vaidmuo šeimos gyvenime.
Rėgensburgo Vokietijoje teismas 2010 metais nuteisė jį ir skyrė jam 10 tūkst. eurų baudą už kurstymą minėtame interviu Švedijos televizijai, kuris buvo įrašytas Vokietijoje. Po apeliacijos šis sprendimas buvo paliktas galioti, bet teismas dėl R.Williamsono finansinių aplinkybių sumažino baudą iki 6,5 tūkst. eurų.