Orderis buvo išduotas dėl Venesuelos lėktuvo „vagystės“, kai dėl įtariamo sankcijų pažeidinėjimo jis buvo konfiskuotas Buenos Airėse. Tačiau orderis yra labiau simbolinis, nes J. Milei greičiausiai nė kojos nekels į šią šalį, kurioje orderis galioja.
Venesuelos bendrovei „Emtrasur“ priklausantis krovininis lėktuvas buvo konfiskuotas, kai nusileido Argentinoje 2022 metų birželio mėnesį, dar prieš J. Milei pradedant eiti pareigas.
Tąsyk Argentinos teisėjas patenkino JAV prašymą konfiskuoti lėktuvą, motyvuodamas tuo, kad įstatymai buvo pažeisti, kai Iranas jį pardavė Venesuelai. Abiem šalims taikomos JAV sankcijos.
19 narių įgulą sudarė venesueliečiai ir iraniečiai – vieną iš jų JAV įtarė turint ryšių su „Al Quds Force“ – Irano revoliucinės gvardijos grupe, kurią JAV yra pripažinusios teroristine organizacija.
Arešto orderiai taip pat buvo išduoti Argentinos saugumo ministrei Patricijai Bullrich ir prezidento seseriai bei patarėjai Karinai Milei.
A. Milei ir jo ministrai kaltinami nusikaltimais, įskaitant plėšimą sunkinančiomis aplinkybėmis, neteisėtą sulaikymą ir „neteisėtą kišimąsi į civilinės aviacijos veiklos saugumą“.
Pietų Amerikos šalių ryšiai sparčiai pablogėjo po to, kai praėjusių metų gruodžio mėnesį į valdžią atėjo „anarchokapitalistu“ pasiskelbęs J. Milei, aštriai kritikuojantis N. Maduro socializmą.
Argentina buvo viena iš dešimčių šalių, nepripažinusių N. Maduro pretenzijų būti perrinktam liepos 28 dieną vykusiuose prezidento rinkimuose, kuriuos opozicija teigė galinti įrodyti, kad jis pavogė.
Argentina, kurios ambasada priglaudė Venesuelos opozicijos pareigūnus, buvo tarp septynių Lotynų Amerikos šalių, kurių diplomatinio personalo buvo paprašyta palikti Venesuelą, kai Karakasas nutraukė santykius su rinkimus kritikavusiomis valstybėmis.