Briuselis iki šiol atsisako patvirtinti pagalbos paketą Vengrijai iš Europos Sąjungos atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo, lėšų dėl įtariamo teisinės valstybės principų pažeidimų ir numanomos korupcijos. Vengrija yra likusi vienintelė ES narė, kuriai toks finansavimas nėra patvirtintas.
„Esama akivaizdžių nesutarimų tarp Budapešto ir Europos Sąjungos aukštuoju politiniu lygiu, bet manau, kad galima daug geriau bendradarbiauti kasdieniuose santykiuose“, – šią savaitę duodamas interviu naujienų agentūrai AFP sakė vengrų premjero Viktoro Orbano kabineto ministras Tiboras Navracsicsius.
V. Orbanas, vadovaujantis Vengrijai nuo 2010 metų ir triuškinamai laimėjęs balandį vykusius rinkimus, dažnai suremdavo ietis su Briuseliu dėl įvairių klausimų, įskaitant migraciją ir LGBTQ bendruomenės teises.
Per vėliausią ginčą nacionalistinių pažiūrų premjeras praeitą savaitę pareiškę, kad Europa „šovė sau į plaučius“ savo sankcijomis Rusijai, įvestomis dėl Maskvos invazijos Ukrainoje. Tuo metu Vengrijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį nuvyko į Maskvą derybų dėl galimybės Budapeštui pirkti daugiau rusiškų dujų, nepaisant įtampos tarp ES ir Rusijos.
„Nepamainomi“
Geresni ryšiai „yra nepamainomi siekiant susitarimo dėl lėšų“, kurios Vengrijai yra „labai svarbios“, pabrėžė T. Navracsicsius, laikomas nuosaikiu veikėju V. Orbano kabinete.
56 metų ministras sakė, kad darbas „tęsiamas“ ieškant kompromiso, bet negalėjo atsakyti, kada galėtų būti atblokuotas 5,8 mlrd. eurų finansavimas.
Kaip ir kitos Europos šalys, Vengrija grumiasi su didžiausia per kelis dešimtmečius infliacija, nors vyriausybė įvairiems produktams yra nustačiusi kainų lubas.
Praeitą savaitę tūkstančiai demonstrantų išėjo į gatves protestuoti dėl mokesčių įstatymo pataisų, anot vyriausybės, būtinų šalies biudžeto spragoms užlopyti.
Beveik 10 mln. gyventojų turinti Vengrija, smarkiai priklausoma nuo Rusijos tiekiamos naftos ir dujų, praeitą savaitę dėl energetikos krizės paskelbė „pavojaus padėtį“.
Vyriausybei „reikia šių pinigų. Yra didžiulis biudžeto spaudimas“, AFP sakė Budapešte veikiančio strateginių studijų centro „Policy Solutions“ analitikas Gaboras Gyori.
„Tiesa, kad Vengrija labai priklausoma nuo abiejų dalykų: ES lėšų ir rusiškos energijos. Ši padėtis akivaizdžiai kebli Orbano vyriausybei“, – pridūrė ji.
Vengrijos teisingumo ministrė Judit Varga šią savaitę pristatė du įstatymus, turinčius padidinti tesėkūros proceso skaidrumą ir užtikrinti veiksmingesnę kovą su korupcija.
Šios pastangos susitarimą su Europos Komisija daro „ranka pasiekiamą“, per feisbuką parašė J. Varga.
„Džekilas ir Haidas“
Kita vertus, kritikai, įskaitant G. Gyori, abejoja, ar V. Orbanas sutiks padaryti „tikrų nuolaidų dėl kovos su korupcija“.
„Tai jo dilema. Kas yra mažiausia, ką jis galėtų pasiūlyti, kad gautų pagalbą? Problema labai sisteminga, ir nematau didelių judesių“, – aiškino analitikas.
„Tai tarsi daktaras Džekilas ir ponas Haidas“, – pridūrė G. Gyori, atkreipęs dėmesį į vyriausybės „dvejopą komunikaciją“, kai viena ranka stengiamasi nuraminti Briuselį, o kita – imamasi veiksmų, didinančių įtampą.
Tuo pat metu ES yra spaudžiama neleisti Vengrijai lengvai išsisukti, pabrėžė G. Gyori.
Balandį Briuselis atskirai inicijavo dar niekada nepanaudotą „sąlygiškumo“ mechanizmą prieš Vengriją, tvyrant susirūpinimui, kad V. Orbano vyriausybė netinkamai naudoja ES lėšas.
Šios dvi temos „yra glaudžiai susijusios“, sakė T. Navracsicsius ir pridūrė, jog svarbu „stiprinti teisinę valstybę Vengrijoje, kad nebebūtų abejonių, jog Vengrija... yra demokratija, kaip ir [kitos] ES narės“.