Hodmezėvašarhėjaus miesto meras šią teisę užsitikrino laimėjęs sekmadienį vykusius pirminius rinkimus.
Praktikuojantis katalikas, septynių vaikų tėvas P. Marki-Zay sekmadienį antrajame rinkimų ture surinko 57 proc. balsų ir įveikė europarlamentarę iš kairiojo sparno „Demokratinės koalicijos“ Klarą Dobrev, gavusią 43 proc. balsų.
„Norime naujos, švaresnės, sąžiningos Vengrijos, o ne tik pakeisti V. Orbaną ar jo partiją“, – sakė P. Marki-Zay džiūgaujantiems savo šalininkams Budapešte, paminėdamas premjero nacionalisto valdančiąją dešiniojo sparno partiją „Fidesz“.
„Nuo dabar palaikau Peterį Marki-Zay“, – sakė K. Dobrev, pripažindama pralaimėjimą pirminiuose rinkimuose.
Ji taip pat paragino opoziciją susivienyti po piktos rinkimų kampanijos.
Pirminius rinkimus organizavo šešių partijų opozicinis aljansas, suformuotas praeitais metais kovoti su paprastosios (santykinės) daugumos rinkimų sistema, palankia V. Orbanui ir jo valdančiajai partijai.
Tokie pirminiai rinkimai organizuoti pirmą kartą šalies istorijoje, siekiant išrinkti tik vieną kandidatą, besivaržysiantį su V. Orbanu, ir po vieną opozicijos kandidatą kiekvienoje rinkimų apygardoje. Rinkimai Vengrijoje vyks balandį.
Girdamas pirminių rinkimų procesą, P. Marki-Zay sakė, kad visoje šalyje išrinkti švarios reputacijos kandidatai, sugebėsiantys išvaduoti šalį nuo „labiausiai korumpuotos sistemos per Vengrijos tūkstančio metų istoriją“.
Įvairių politinių jėgų parama
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad opozicinio aljanso ir „Fidesz“ populiarumas apylygis, o P. Marki-Zay turi daugiau šansų įveikti V. Orbaną negu K. Dobrev.
Konservatorius ir katalikas „P. Marki-Zay buvo „Fidesz“ mažiausiai pageidautas pirminių rinkimų nugalėtojas“, naujienų agentūrai AFP sakė analitikas Robertas Laszlo.
„Jis, regis, turi galimybių pritraukti naujų, dar neapsisprendusių rinkėjų, neatbaidant kairiųjų liberalų elektorato“, – sakė jis ir pridūrė: „Dabar „Fidesz“ teks perrašyti savo kitų metų rinkimų kampanijos strategiją.“
Praėjusį mėnesį vykusiame pirmajame opozicijos pirminių rinkimų ture, kuriame balsavo daugiau kaip 600 tūkst. žmonių, P. Marki-Zay liko trečias.
Tačiau jam pavyko įtikinti antrą vietą užėmusį ir favoritu laikytą liberalių pažiūrų Budapešto merą Gergely Karacsony pasitraukti iš kovos ir paremti jo kandidatūrą akistatoje su J. Dobrev.
Per rinkimų kampaniją P. Marki-Zay tvirtino, kad tiks jis gali palenkti į savo pusę tiek kairiųjų pažiūrų rinkėjus, tiek konservatorius, pavargusius nuo nesantaiką kurstančios V. Orbano politikos, ypač jo užmojų dėl kovos su imigracija ir LGBTQ teisių varžymo.
Ekonomistas ir inžinierius P. Marki-Zay, penkerius metus praleidęs JAV ir Kanadoje, nacionalinio dėmesio sulaukė 2018 metais, kai laimėjo mero rinkimus nedideliame Hodmezėvašarhėjaus mieste.
Šis 44 tūkst. gyventojų turintis miestas ne vieną dešimtmetį buvo „Fidesz“ bastionas. Tačiau P. Marki-Zay sugebėjo užsitikrinti įvairių politinių partijų paramą ir tvirtino, kad jo pergalė mero rinkimuose yra repeticija prieš opozicijos pergalę visos šalies mastu.
Pirminiai rinkimai – „didžiulė sėkmė“
Partinio aparato palaikymo ir reikšmingų finansinių išteklių neturėjęs P. Marki-Zay pirminiuose rinkimuose sulaukė svarbios paramos iš jaunesnių rinkėjų, kuriems patiko jo kovos su korupcija ir politiniu elitu programa.
K. Dobrev, nuo 2019 metų einanti Europos Parlamento vicepirmininkės pareigas, neslėpė ambicijų tapti pirmąja Vengrijos vyriausybės vadove. Per rinkimų kampaniją ji akcentavo savo didesnę politinę patirtį ir tvirtino, kad jos varžovas „netinkamas“ užimti aukščiausią postą.
Tačiau viešosios nuomonės apklausos atskleidė, kad K. Dobrev Achilo kulnas yra jos sutuoktinis. Buvęs ministras pirmininkas Ferencas Gyurcsany 2006 metais nutekintame privačiame pokalbyje prisipažino, kad jis ir jo vyriausybė „melavo pastaruosius pusantrų metų“. Nuo tada jis tapo vienu pagrindinių V. Orbano kritikos taikinių.
Palaikoma F. Gyurcsany vadovaujamos „Demokratinės koalicijos“ – didžiausios šalyje opozicinės partijos – 49 metų K. Dobrev pirminių rinkimų pirmajame ture gavo daugiausiai balsų, tačiau jų nepakako pergalei iškovoti, todėl buvo organizuojamas antrasis turas.
Organizatoriai gyrė pirminius rinkimus kaip „didžiulę sėkmę“: juose balsavo daugiau kaip 800 tūkst. rinkėjų – beveik 10 proc. 9,8 mln. gyventojų turinčios Vengrijos elektorato.
„Tai daugybė žmonių, netgi lyginant su senas pirminių rinkimų tradicijas turinčiomis šalimis, o Vengrijoje jie surengti pirmą kartą“, – sekmadienį naujienų agentūrai AFP sakė Budapešto rajono merė Marta V. Naszaly, kaip savanorė dalyvavusi skaičiuoti balsus.
„Jie suteikia legitimumą. Opozicija kitų metų rinkimuose turės kandidatus, turinčius galimybę pakeisti vyriausybę“, – pridūrė ji.