Nuo tos akimirkos, kai policija sulaukė skambučio, prasidėjo viena mįslingiausių per kelis dešimtmečius dingusio žmogaus paieškų, vykdoma iki pat dabar. Deja, visi faktai, kurie atrodė svarbūs policijos tyrimui, nepasitvirtino, įskaitant ir pranešimus apie galimai matytą mergaitę ir liudininkų parodymus.
Pirmiausia Portugalijos policijos įtarimų sulaukė mergaitės tėvai Kate ir Gerry McCannai. Pastarieji mano, kad būtent tuomet per pirmąsias valandas ir dienas po Madeleine dingimo pareigūnai pro pirštus praleido svarbių užuominų.
Per tą laiką išanalizuota kiekviena daugiau ar mažiau galima teorija: kad Madeleine pagrobė pedofilas, kad ją nužudė per įsilaužimą, o kūną išmetė, kad ją pagrobė prekeiviai žmonėmis ir pardavė bevaikei porai, kad ji išėjo iš buto ir žuvo per tragišką atsitikimą ir dar daug kitų.
Iki šiol neturima nė vieno įrodymo, kas iš tiesų nutiko Madeleine. Ir šis klausimas išlieka ne tik asmeninė tragedija mergaitės tėvams, bet ir nacionalinis apsėdimas tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Portugalijoje.
Madeleine iš Rotlio miestelio Lesteršyro grafystėje su šeima atostogavo Portugalijoje ir dingo priešpaskutinę atostogų dieną. Dalį dienos ji žaidė prie baseino „Ocean Club“ viešbutyje. Čia 14.29 val. buvo padaryta paskutinė jos nuotrauka.
Pranešimai apie tai, kada paskutinį kartą ji buvo matyta gyva, skiriasi, tačiau ji buvo gyva apie 18 val., kai su tėvais sugrįžo į nuomotą butą, kur kartu su dvejų metų dvyniais broliu ir seserimi buvo ruošiami miegoti.
Madeleine tėvai policijai sakė, kad vaikus užmigdė apie 19 val. ir kad 20.30 val. visi trys vaikai jau miegojo. Tėvai dviese nuėjo vakarieniauti į už maždaug 45 metrų esantį užkandžių barą, kurį nuo jų buto 5A skyrė tik baseinas. Ten jie susitiko su septyniais draugais, su kuriais kartu atostogavo.
McCannai sako, kad kas pusvalandį vis nueidavo pažiūrėti vaikų, kartais tai padarydavo kiti kartu buvę asmenys: Russellas O‘Brienas ir Jane Tanner iš Ekseterio, Matthew ir Rachael Oldfieldai iš Londono ir Davidas bei Fiona Payne iš Lesterio bei pastarosios mama Dianne Webster. Pastaroji, kaip teigiama, policijai sakiusi, kad kiekviena pora buvo atsakinga tik už savo vaikų priežiūrą.
Gerry McCannas teigia nuėjęs į butą 21.05 val. Visi trys vaikai sau saldžiai miegojo, ir Madeleine vis dar buvo savo lovoje.
Portugalijos policija niekada nepriėmė McCannų pateiktų įrodymų kaip neginčijamų. Iš pradžių mergaitės tėvus jie laikė įtariamaisiais ir manė, kad būtent jie galėjo nužudyti Madeleine.
To vakaro chronologija rodo, kad M. Oldfieldas nuėjo į McCannų butą 21.30 val. ir pastebėjo, kad Madeleine kambaryje lyg buvo šviesiau nei kituose, tarsi langinės buvo ne visai uždarytos. Jis negalėjo užtikrintai pasakyti, ar Madeleine ten buvo.
22 val. atėjo Kate McCann eilė pažiūrėti, kaip sekasi vaikams. Po kelių akimirkų ji atbėgo į restoraną ir pranešė, kad Madeleine dingo. Visi puolė ieškoti mergaitės, tačiau nieko nepešę 22.14 val. paskambino policijai.
McCannai policijai sakė, kad paguldė Madeleine miegoti užkloję jos mylimiausia rožine antklode ir įdavę jai jos mėgstamiausią minkštą žaislą kačiuką. Ji vilkėjo „Marks & Spencer“ pižamą trumpomis rankovėmis.
Iš pradžių butas nebuvo laikomas nusikaltimo vieta, o tai reiškia, kad jame prieš užantspauduojant lankėsi apie dvidešimt žmonių. Keliai buvo blokuoti tik kitos dienos rytą, 10 val. Pasieniečiai ir Interpolas apie nusikaltimą buvo informuoti tik po daugelio valandų, o Interpolas tarptautinę mergaitės paiešką paskelbė tik po penkių dienų.
Tai reiškia, kad pirmosios 24 valandos, kurios yra itin svarbios ieškant bet kurio dingusio žmogaus, buvo iššvaistytos, ir policija iki šiol mėgina už šią apmaudžią klaidą atsigriebti. Be to, potencialiai svarbūs liudininkų parodymai ir įtariamųjų apibūdinimai kelerius metus nuo visuomenės buvo slepiami.
Mary ir Martinas Smithai iš Airijos policijai sakė matę vyrą, kuris apie 22 val. už maždaug 450 metrų nuo McCannų buto nešė mergaitę, atitinkančią Madeleine aprašymą. Vyras ėjo paplūdimio link ir neatrodė panašus į turistą. Taip pat neatrodė, kad jam labai patogu nešti vaiką, sakė airiai.
Įrodymai buvo įtikinami, tačiau tik 2013 metų spalį Skotland Jardas paviešino vyro fotorobotą, sudarytą remiantis M. ir M. Smithų apibūdinimu. Šis vyras iki šiol yra laikomas įtariamuoju.
Taip pat būta nemažai akligatvių. Jane Tanner, tą vakarą vakarieniavusi kartu su McCannais, policijai sakė, kad iš restorano išėjo 21.15 val. patikrinti savo dukters ir matė vyrą, nešantį mažą vaiką, vilkintį rožinę pižamą.
Vėliau keletą metų tas vyras buvo laikomas įtariamuoju, jeigu ne pagrindiniu įtariamuoju, tačiau 2013 metų spalį Londono policija paskelbė, kad tas įtariamasis iš tiesų buvo britas atostogautojas, nešęs savo dukrą.
Pirmuoju oficialiu įtariamuoju tapo Robertas Muratas, vietinis konsultantas nekilnojamojo turto klausimais. Krata jo namuose buvo atlikta praėjus dvylikai dienų po Madeleine dingimo. 2008 metais visi įtarimai jo atžvilgiu buvo oficialiai panaikinti ir jis prisiteisė 600 tūkst. svarų kompensaciją iš vienuolikos Britanijos laikraščių dėl šmeižto.
Portugalijos policija nuo pat pradžių įtariai žvelgė į McCannus – iš dalies dėl kultūrinių skirtumų. Jie negalėjo patikėti, kad tėvai paliko be priežiūros savo vaikus. Be to, jie nepritarė tam, kad McCannai naudojosi žiniasklaida, norėdami paversti dukters dingimą rezonansine byla šalyje, nors būtent veiksmų slaptumas yra vienas iš slaptųjų policijos ginklų.
Dviejų specialiai apmokytų šunų atgabenimas iš Didžiosios Britanijos į Portugaliją 2007 metų liepą tik dar labiau sustiprino jų nuomonę. Vienas šuo buvo specialiai apmokytas atpažinti žmogaus kraujo pėdsakus, o kitas mokėjo atpažinti lavono kvapą. Abu šunys buvo nugabenti į kelias su tyrimu susijusias vietas ir sureagavo tik bute, kuriame buvo apsistoję McCannai. Vėliau lavonus užuodžiantis šuo sureagavo „Renault“ automobilyje, kurį McCannai buvo išsinuomoję praėjus 24-ioms dienoms po Madeleine dingimo.
Paimti DNR mėginiai nieko neatskleidė, tačiau Portugalijos policija klaidingai žurnalistams pasakė, kad jie 100 proc. sutampa su Madeleine.
Portugalijos policija iškėlė versiją, kad tėvai netyčia nužudė Madeleine, veikiausiai suduodami jai didelę migdomųjų dozę, kad ji miegotų, o vėliau paslėpė kūną, inscenizavo pagrobimą, o po kelių savaičių išnuomotu automobiliu pervežė jos kūną ir palaidojo.
2007 metų rugsėjo pradžioje Kate McCann pareiškė, kad Portugalijos policininkai jai pasakė, kad jeigu ji prisipažins, jog Madeleine mirė atostogų bute ir kad ji paslėpė dukters kūną, ji kalės tik dvejus metus, o jos vyrui visai nebus pateikti kaltinimai. Rugsėjo 7 dieną jie buvo oficialiai paskelbti įtariamaisiais.
Madeleine dingimo bylą tyręs vyriausiasis inspektorius Goncalo Amaralis 2008 metais atsistatydino ir parašė knygą, kurioje teigė, kad Madeleine mirė bute per nelaimingą atsitikimą, o jos tėvai neva inscenizavo pagrobimą. McCannai padavė jį į teismą dėl šmeižto ir laimėjo bylą. G. Amaraliui teismas liepė mergaitės tėvams sumokėti 394 tūkst. svarų kompensaciją, tačiau 2016 metų balandį apeliacinis teismas sprendimą atmetė.
2008 metų liepą Portugalijos generalinis sekretorius paskelbė, kad McCannai nebėra įtariamieji, ir kad tyrimas baigtas. Tuomet McCannai pasisamdė privačius tyrėjus, kad šie tęstų paiešką. Ir tik 2011 metų gegužę tuometinė Didžiosios Britanijos vidaus reikalų sekretorė Theresa May paskelbė, kad Skotland Jardas peržiūrės įrodymus šioje byloje, už kurią iki tol buvo atsakinga Lesteršyro policija, dirbusi kartu su Portugalijos tarnybomis.
2013 metų liepą speciali turimų įrodymų peržiūros operacija (Operation Grange) virto didelio masto kriminaliniu tyrimu, ir Skotland Jardas pranešė sutelkiantis savo dėmesį į „kriminalinį aktą, kurį įvykdė nepažįstamasis“.
Skotland Jardas pranešė tiriantis ryšį tarp Madeleine dingimo ir apsimetėlių labdaros rinkėjų, kurie tuo metu beldėsi į gyventojų duris Praia da Luz miestelyje. Madeleine dingimo dieną tarp 15.30 ir 17.30 val. keturis kartus buvo pastebėti vyrai, kurie teigė renkantys pinigų našlaičių namams. Britų detektyvai mano, kad vyrai, kurių fotorobotai buvo paskelbti 2013 metais, vykdė žvalgybos operaciją prieš planuojamą pagrobimą ar įsilaužimus. Tai patvirtintų versiją, jog Madeleine buvo nužudyta, nes pamatė įsilaužėlį.
Skotland Jardas 2013 metais pranešė, kad norėtų surasti šviesiaplaukį vyrą, kuris buvo pastebėtas valkataujantis tame rajone tarp balandžio 30 ir gegužės 2 d. ir žiūrintis į butą 1A. Liudininkų teigimu, jis buvo baisus, spuoguotas ir su didele nosimi. Mergaitės dingimo dieną tuščio buto 5C, esančio visai šalia buto 5A, balkone buvo pastebėti du šviesiaplaukiai vyrai. Šviesiaplaukiai vyrai buvo pastebėti prie 5A buto ir 16 val. bei 18 val. tą pačią dieną bei 23 val. tą vakarą. Po to, kai pareigūnai paprašė visuomenės suteikti informacijos per „BBC One“ laidą „Crimewatch“, Portugalijos policija atnaujino savo tyrimą.
Skotland Jardo pareigūnai 2014 metais nuvyko į Portugaliją, norėdami apklausti keturis įtariamuosius ir atlikti paiešką šalia buto, pasitelkę į žemę besiskverbiantį radarą. Vienas iš keturių vyrų šiuo metu nebelaikomas įtariamuoju, tačiau kiti trys vis dar yra įtariami.
Britų pareigūnai juos apklausė, įtardami, kad jie galėjo priklausyti įsilaužėlių gaujai, supanikavusiai ir per nepavykusį įsilaužimą nužudžiusiai Madeleine. Visi įtariamieji savo kaltę neigė ir buvo paleisti jiems nepateikus jokių kaltinimų.
Kitu įtariamuoju tapo anksčiau už įsilaužimą teistas ir narkotikus vartojęs Euclidesas Monteiro, kuris 2006 metais buvo atleistas iš „Ocean Club“. Mobiliojo ryšio duomenys rodo, kad mergaitės dingimo metu jis buvo netoliese, ir policija mano, kad jis apiplėšė kelis butus, ieškodamas pinigų narkotikams. Jis žuvo per traktoriaus avariją 2009 metais.
2014 metų kovą Skotland Jardas paskelbė, kad nuo 2004 iki 2006 metų Algarvėje vienišas įsibrovėlis įvykdė seksualinio pobūdžio išpuolius prieš penkias septynerių-dešimties metų mergaites. Vyras niekada nebuvo sučiuptas, tačiau, kaip skelbta, „turėjo labai nesveiką susidomėjimą“ mažomis baltosiomis mergaitėmis.
Šie keturi incidentai, įskaitant vieną, kurio metu nukentėjo dvi mergaitės, buvo tarp dvylikos atvejų, kai vyrai tame rajone įsibraudavo į atostogautojų būstus. Du tokie atvejai užfiksuoti būtent Praia da Luz miestelyje. Pareigūnai skelbia besidomintys 38 asmenimis ir taip pat analizuoja 530 žinomų lytinių nusikaltėlių istorijas. 59 asmenys kelia pareigūnams „itin didelį susidomėjimą“.
2014 metų gruodį detektyvas vyriausiasis inspektorius Andy Redwoodas, vadovavęs specialiajai britų policijos įrodymų peržiūros operacijai, atsistatydino. Gruodžio 22 d. jį pakeitė detektyvė vyriausioji inspektorė Nicola Wall. Ji tą patį mėnesį nuvyko į Portugaliją, kad atliktų tolesnį tyrimą.
N. Wall ir jos komanda apklausė septynis įtariamuosius ir keturis liudininkus, tačiau nepaskelbė gautos informacijos, ir pabrėžė, kad neketina teikti „reguliarių komentarų“ apie bylą.
2015 metų rugsėjį Londono policija pranešė mažinanti „Operation Grange“ operacijos mastą ir jai vietoj 29 pareigūnų paliekanti vos keturis. Tyrimo išlaidoms viršijus 10 mln. svarų, policija pranešė „tirianti kelias koncentruotas versijas“.
Taip pat buvo pridurta, kad „didžioji dalis“ operacijos darbo jau buvo atlikta. Pareigūnai iš viso peržiūrėjo daugiau nei 40 tūkst. dokumentų, apklausė 1338 liudininkus ir surinko 1027 mėginius.
Londono policija pranešė, kad buvo pasidomėta 60 „susidomėjimą keliančių asmenų“, 650 lytinių nusikaltėlių bei išanalizuota informacija apie 8685 galimus Madeleine matymo atvejus.
2016 metų balandį Londono policijos komisaras seras Bernardas Hoganas-Howe'as paskelbė, kad pareigūnai susiaurino visus įrodymus ir sutelkė savo dėmesį „vieną paskutinę versiją“.
Kadangi pareigūnams nepavyko paremti kitų teorijų, policija liko prie vienos iš pirminių versijų, kad Madeleine buvo nužudyta per nepavykusį apiplėšimą. Londono policija nori dar kartą apklausti tris įtariamuosius, kurie, kaip rodo mobiliojo ryšio duomenys, Madeleine dingimo metu buvo toje vietoje.
Tai trisdešimtmetis Jose Carlos da Silva, kuris vežiodavo svečius į jų butus „Ocean Club“ kurorte Praia da Luz miestelyje, bei 24 metų Ricardo Rodriguesą ir 53 metų Paulo Ribeiro.
Jie anksčiau prisipažino dėl smulkių vagysčių iš butų komplekse, tačiau neigė esantys susiję su Madeleine dingimu.
Kate ir Gerry McCannai vis dar yra įsitikinę, kad jų dukra gyva ir kad jie kada nors vėl bus kartu. Mergaitės paieška vis dar tęsiama.