Kaip jau buvo skelbta, paviešintoje OPCW ataskaitos dalyje neminimas konkretus nuodų pavadinimas, t.y. Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkės Theresos May anksčiau įvardytas „Novičiok“. Tačiau identifikuotų medžiagų pavadinimas ir sudėtis atskleidžiami išsamioje OPCW ataskaitoje, kurią ši organizacija pažadėjo atsiųsti visoms šalims dalyvėms. Didžioji Britanija jau gavo savąją ataskaitos kopiją.
OPCW dokumente kalbama, kad atpažintos medžiagos buvo itin grynos. V. Mirzajanovas per interviu radijui „Kommersant FM“ paaiškino, kaip buvęs žvalgybos agentas Sergejus Skripalis, jo duktė Julija ir kiti žmonės, turėję atsitiktinių kontaktų su itin nuodinga medžiaga, galėjo išgyventi. Chemikas remiasi prielaida, jog tai, vis dėlto, buvo „Novičiok“, rašo newsru.com.
Pasak mokslininko, agentą „Novičok“, kuris yra dešimteriopai stipresnis už kitas žinomas nervus paralyžiuojančias medžiagas, galima efektyviai taikyti tik tuomet, kai tvyro sausos oro sąlygos – būtent tokiame klimate jis buvo išbandomas sovietų laikais. „Šichanų (Saratovo sritis) poligone, kur oras būna sausas. Dar Nukuse (Šiaurės vakarų Uzbekistane) – ten apskritai lietaus nebūna“, - aiškino V. Mirzajanovas.
„Šios „Novičiok“ serijos trūkumas tas, kad ji yra jautri drėgmei. Kitaip tariant, tai yra nepatvarus junginys. Šie nuodai gali būti patvarūs tik ten, kur nėra drėgmės ir drėgnumo“, - pabrėžė V. Mirzajanovas. Tačiau cheminė ataka prieš Skripalius buvo surengta Anglijoje kovo 4 dieną, kai tvyrojo rūkas.
Anot britų specialistų, nuodinga gelio pavidalo medžiaga buvo ištepta S. Skripalio namų Solsberyje durų rankena. „Kai ištepė, prasidėjo hidrolizės reakcija – junginių reakcija su vandeniu prasideda akimirksniu. Per tą laiką nuodų koncentracija spėjo sumažėti bent kelis kartus. Taigi jie gavo nuodų dozę, bet ne mirtiną, nes apskaičiuota koncentracija sumažėjo“, - aiškino chemikas.
„Šią medžiagą tokiomis sąlygomis galėjo taikyti tik idiotas, nieko nežinantis apie „Novičiok“ savybes“, - padarė išvadą V. Mirzajanovas.
Remiantis tokiomis „Novičiok“ savybėmis, ligoninėje, jo teigimu, Skripaliams būtų padėjęs rūgšties tirpalas, kuris naudojamas kaip degazatorius.
Mokslininkas taip pat neigia spėliones, kad gryną „Novičiok“ kažkas galėjo pagaminti ne laboratorijoje. „Jei produktas labai grynas, tai reiškia, kad jis buvo pagamintas laboratorijoje. Laboratorijoje jį galima distiliuoti, papildomai išvalyti. Žinoma, tokią medžiagą pagaminti galima ne kiekvienoje laboratorijoje. Tai gali atlikti tik aukštos kvalifikacijos centrai, turintys patirties su nuodingomis medžiagomis. Tai, kad kažkoks mėgėjas paėmė ir padarė, yra pasakos“, - tvirtino jis.
DELFI primena, kad Vilas Mirzajanovas 26 metus dirbo Valstybiniame organinės chemijos ir technologijų moksliniame tyrimų institute – pagrindiniame Sovietų Sąjungos kariniame centre cheminio ginklo kūrimui. Jis vadovavo kontržvalgybos padaliniui, kuris stebėdavo teritoriją, kad „Novičiok“ ir kiti nervus paralyžiuojantys agentai nenutekėtų išorėn - tokiu atveju juos galėjo aptikti ir išanalizuoti užsienio šnipai.
Galiausiai mokslininkas emigravo į JAV, kur 10-ojo dešimtmečio pradžioje išleido knygą apie slapto projekto „Foliant“, pradėto 8-ajame dešimtmetyje, ir „Novičiok“ kūrimo detales.