Iki šiol yra atsivėrusios aštuonios naujos ugnikalnio stemplės, iš jų naujausia pradėjo veikti šeštadienio vakarą, sekmadienį nurodė Havajų ugnikalnių observatorija.
Visi šie plyšiai yra gyvenvietėse „Leilani Estates“ ir „Lanipuna Gardens“ arba šalia jų. Iš šių teritorijų turėjo evakuotis daugiau kaip 1,5 tūkst. gyventojų.
Observatorija, priklausanti JAV Geologijos tarnybai (USGS), pridūrė, kad sekmadienį ryte buvo pastebėta naujų plyšių, bet juose neaptikta „kaitros arba besiveržiančių garų“.
USGS vulkanologė Wendy Stovall sakė, kad lavos srautas gali susitelkti į vieną galingą stemplę, o kitų plyšių aktyvumas gali liautis, kaip nutikdavo per kai kuriuos ankstesnius Havajų ugnikalnių išsiveržimus.
Leilanio gyvenvietėje lava su pertraukomis toliau liejosi, o kai kada išsilydžiusių uolienų fontanai kilo maždaug į 70 metrų aukštį.
Kitur lava liovėsi tekėti, bet iš kai kurių plyšių besiveržiančios sieros dvideginio dujos prisidėjo prie „itin pavojingų sąlygų“, sakė vulkanologai.
„Didelis sieros dvideginio kiekis kelia grėsmę visiems, kurie gali būti jo paveikti“, – sakoma Havajų apygardos civilinės gynybos biuro perspėjime.
Paveiktą vietovę iš oro apžiūrėję pareigūnai nurodė, kad per šį išsiveržimą besiliejanti lava sunaikino mažiausiai 26 namus ir kelis kitus pastatus.
Aplink aktyviausią stemplę lava padengė apie 3,6 ha plotą, tačiau ji tekėjo lėtai. Kol kas nepastebima jokių ženklų, kada šis srautas gali sustoti ir kiek jis gali išplisti.
„Sistemoje esama daugiau magmos, kuri turi išsiveržti. Kol yra šis tiekimas, išsiveržimas tęsis“, – aiškino W. Stovall.
Havajų ugnikalnių nacionalinio parko pareigūnai sekmadienį tikrino kelių būklę ir svarstė galimybę juos vėl atidaryti.
Civilinės gynybos administratorius Talmadge Magno sakė laikraščiui „Honolulu Star-Advertiser“, kad dalis evakuotų gyvenviečių gyventojų galbūt galės trumpam sugrįžti namo pasirūpinti naminiais augintiniais ir susirinkti svarbius dokumentus. Tačiau jis perspėjo: „Mums visiškai aišku, kad tai dar nesibaigė.“
Nuo ketvirtadienio regioną supurtė keli gana stiprūs seisminiai smūgiai. Ketvirtadienį išsiveržimo pradžią žymėjo 5 balų žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo Kilauėjos pietinėje pusėje. Be to, penktadienį šią vietovę sudrebino 6,9 balo smūgis – stipriausias Havajų didžiojoje saloje nuo 1975 metų.
Taip pat užfiksuota šimtai silpnesnių požeminių smūgių.
Ugnikalnių observatorija nurodė, kad dvi savaitės prieš pirmąjį žemės drebėjimą palydovai fiksavo lėtą žemės grimzdimą aplink Kilauėjos viršūnę.
Tarnyba pridūrė, kad lavos ežero lygis Panoramos krateryje nuo balandžio 30-osios nuslūgo 128 metrais.
1 247 metrų aukščio Kilauėja pradėjo veržtis ketvirtadienį apie vidurdienį vietos (penktadienį 5 val. 45 min. Lietuvos) laiku.
Šis ugnikalnis, havajiečių laikomas deivės Pelės buveine, beveik nepaliaujamai veržiasi nuo XIX šimtmečio. Kilauėja yra vienas iš penkių veikiančių ugnikalnių Havajų (Didžiojoje) saloje.
„Kilauėja yra tarp aktyviausių ugnikalnių pasaulyje ir gali netgi užimti šio sąrašo viršūnę“, – pabrėžė USGS.