Jungtinė komisija turi aptarti būdus atkurti žlungantį Bendrąjį visapusišką veiksmų planą (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA).
Septintasis konsultacijų raundas prasidėjo lapkričio 29 dieną po kelių mėnesių pertraukos. Šis ratas buvo sustabdytas gruodžio pradžioje ir atnaujintas šio mėnesio 17-ąją.
Po septintojo raundo ES vyriausiasis derybininkas Enrique Mora pareiškė, kad derybų dalyviams „pavyko atkurti abipusį supratimą“, taip pat parengti dokumentą, kuris yra „bendras derybų pagrindas“.
Pasak E. Moros, problemų kyla dėl to, kad dar nesuderinta penktadalis potencialaus sandorio sąlygų.
Tuo metu iraniečių žiniasklaida pareiškė, kad derybose trys Europos šalys – Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija – „vaidina blogąjį policininką“. Žiniasklaidos šaltinių teigimu, derybos juda lėtai būtent dėl nekonstruktyvios Europos pozicijos.
Irano naujienų agentūra IRNA atkreipė dėmesį, kad britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss paragino Iraną „susitaikyti“ su dabartine padėtimi ir grįžti į JCPOA, tačiau atsisakė pripažinti, kad problemų sukėlė iš šio pakto 2018 metais vienašališkai pasitraukusios Jungtinės Valstijos.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalenos Berbock nurodė, kad pastarosiomis dienomis dialoge „nebuvo matyti jokios pažangos“.
Tačiau Iranas dėl tokios padėties apkaltino Prancūziją.
„Būtent prancūzų derybų komanda savo obstrukcionizmu pastebimai sulėtino derybas“, – pabrėžė IRNA šaltinis.
Pasak jo, Paryžiaus atstovams išvykus iš Vienos į anksčiau šį mėnesį Anglijoje vykusį Didžiojo septyneto (G-7) susitikimą, kitoms šalims pavyko padaryti didelę pažangą rengiant dokumentus. Tačiau „darbas nutrūko grįžus Prancūzijos atstovams“, pridūrė šaltinis.
Naujienų agentūros nuomone, Prancūzijos poziciją nulėmė prezidento Emmanuelio Macrono noras prieš rinkimus vengti bet kokių veiksmų, galinčių supykdyti savo sąjungininką Izraelį, nes jo šalyje esą veikia įtakingi žydų lobistai.