Vakarai kaltina Maskvą pastarosiomis savaitėmis sutelkus prie sienos su Ukraina sutelkus tankų, artilerijos ir apie 100 tūkst. karių. NATO sako, kad Rusija galimai ruošiasi įsiveržti į kaimyninę šalį.
Tačiau Maskva tvirtina, kad kariuomenės manevrai yra atsakas į didėjantį NATO dalyvavimą jos įtakos zonoje. Rusija taip pat kategoriškai reikalauja, kad Vakarų šalių karinis aljansas nebūtų plečiamas jos sienų link.
Maskva ir Vašingtonas jau pabrėžė savo požiūrio į saugumą Europoje „fundamentalius“ skirtumus per šią savaitę vykusias įtemptas derybas Ženevoje ir Briuselyje.
Be to, Jungtinės Valstijos pripažino, kad per Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) derybas Vienoje jokio proveržio nesitikima.
„Nemanau, kad šią savaitę bus kokių nors konkrečių rezultatų. Iš principo, mūsų pagrindinis tikslas – užmegzti dialogą“, – sakė JAV ambasadorius prie ESBO Michaelas Carpenteris.
„Taip, mūsų pozicijos yra visiškai priešingos, bet tai nereiškia, kad nėra jokių elementų ir sričių, dėl kurių negalėtume sutarti“, – diplomatas sakė nepriklausomai Rusijos televizijai „Dožd“.
Pasak jo, sunkiausia bus „nuspręsti, kokiais pavidalais apskritai įmanoma gilinti dialogą šiuo klausimu tolesniais mėnesiais ar net metais“.
Rytai susitinka su Vakarais
ESBO, kuri Šaltojo karo metais buvo daugiašalis Rytų ir Vakarų diskusijų forumas, turi unikalias galimybes išlaviruoti šioje sudėtingoje diplomatinėje situacijoje.
Ketvirtadienio susitikimas bus pirmasis šiais metais; jame dalyvaus visos 57 šalys narės.
Pirmininkavimą organizacijai perėmusi Lenkija ryte išdėstys prioritetus šiems metams, o 12 val. 30 min. (13 val. 30 min. Lietuvos laiku) generalinė sekretorė Helga Schmitt (Helga Šmit) surengs spaudos konferenciją.
Derybas komplikuoja neaiški padėtis prorusiškų separatistų kontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose, kur ESBO nuo 2014 metų yra pavesta užtikrinti, kad būtų laikomasi taikos susitarimų.
Tačiau tai nenutraukė kovų regione, o sąlygos ESBO stebėtojams separatistų kontroliuojamose teritorijose blogėja. JAV ambasadorius sakė, kad padėtis ten kelia „itin didelį susirūpinimą“.
„Stebėsenos misijos dar neužfiksavo nieko neįprasta“, – sakė M. Carpenteris, bet pripažino, kad neįmanoma sužinoti, kas iš tikrųjų vyksta prie sienos.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį taip pat išreiškė susirūpinimą. Jis sakė, kad konflikto rizika yra reali, ir paragino Rusiją deeskaluoti padėtį.