Savo kritikus iš EPP Vengrijos ministras pirmininkas vadina „naudingais idiotais“, padėsiančiais Briuselyje įsigalėti politinei kairei. Be to, jis įsitikinęs, kad migracijos krizė anaiptol nesibaigė, o Europa tebėra jai nepasirengusi (žinant, jog visai neseniai Bendrijos valstybės iki 2027 metų atidėjo ankstesnį planą išplėsti ES pasienio tarnybą „Frontex“, tas priekaištas nėra nepagrįstas).
„Vengrai turi diferencijuotą geopolitinės realybės pojūtį“, – sakė V. Orbanas. Tai, ką patyrėme nuo 2015 metų, pasikartos dar didesniu mastu. Netrukus arabų šalys gyventojų skaičiumi pralenks Europos šalis. Apie juodąją Afriką, kur daugybės žmonių nebebus įmanoma išmaitinti, net ir nekalbu. Vengrija yra pasienio valstybė. Mes kasdien gyvename visiškoje parengtyje. Prie pietinės sienos išsiuntėme tūkstančius kareivių ir policininkų“, – vardino Vengrijos vadovas. Ir pridūrė: „Mes atkakliai laikomės tautų savigynos teisės. Vokiečiai čia vadovaujasi kita filosofija“ .
Su migracijos klausimu susiję ir priešrinkiminiai plakatai, kuriuose Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris vaizduojamas šalia JAV milijardieriaus George'o Soroso – kaip du aktyvūs migracijos į Europą rėmėjai. Panašiais plakatais V. Orbanas Europos rinkimų kampanijoje ruošiasi atbaidyti rinkėjus ir nuo socialdemokratų kandidato, eurokomisaro iš Nyderlandų Franso Timmermanso.
Ar tai nėra prieštaravimas, jei V. Orbanas vykdo kampaniją prieš savo bloko partijos atstovą J.-C. Junckerį? – teiravosi žurnalistai. Vengrijos premjeras jokio prieštaravimo čia neįžiūri, tiesiog, anot jo, Europos centro dešinės partijų frakcija labai išsiplėtė, o „iš šiaurės kilę jos nariai yra kur kas artimesni Macronui nei Vokietijos krikščionims demokratams (CDU)“.
Vengrų „Fidesz“ V. Orbanas lygina su konservatyvesnių pažiūrų Vokietijos krikščionių socialine sąjunga (CSU).
Už G. Soroso kilmę atsakingi ne mes, o Dievas
Iš šios konservatyvios Bavarijos partijos V. Orbanas paprastai sulaukdavo moralinės paramos. Štai, prieš dvi savaites Vokietijos Bundestago pirmininko pavaduotojas, buvęs šalies vidaus reikalų ministras Hansas Peteris Friedrichas (CSU) Twitterio paskyroje stojo ginti V. Orbano: „Vis ta pati daina: kas ne kairių pažiūrų, tas ne demokratas, kas kritikuoja Sorosą, tas antisemitas, kas gina Europos sienas, tas nehumaniškas“.
„Ne Vengrija varo kampaniją prieš Junckerį, o Junckeris prieš Vengriją“, – replikavo jis.
Tai, kad rinkiminiuose plakatuose vaizduojamas G. Sorosas, nėra joks antisemitizmas, – vokiečių žurnalistų įtarimą skubėjo išsklaidyti V. Orbanas.
„Žydų kilmės bendrapiliečiai mums pirmiausia ne žydai, o vengrai. Vengrijos žydų bendruomenė yra vyriausybės globoje. Be to, mūsų užsienio politika – nuosekliai proizraeliška. Nes esame įsitikinę: žydų valstybės egzistencija svarbi ne vien Europos žydams, Izraelio saugumas be kita ko yra ir esminis Europos stabilumo klausimas“, – sakė V. Orbanas.
V. Orbanas sakosi nesąs atsakingas už tai, kad „pinigų žmogus“ Sorosas yra žydų kilmės: „Tokia buvo Dievo valia. Bet taip jau nutiko, kad būtent Sorosas Vengrijoje įkūnija atkarų globalizmo veidą“.
Konfliktą su iš Vengrijos kilusiu milijardieriumi jis nusako taip: „Vienoje pusėje stovi Vengrija su jos piliečių rinktais politiniais atstovais. Kitoje – niekieno nerinktos, Soroso finanasuojamos tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, norinčios, kad vykdytume kitą migracijos politiką“.
Liberalai nuginklavo socialdemokratus ir krikščionis demokratus
Duodamas interviu Vokietijos dienraščiui, V. Orbanas pasinaudojo proga paaiškinti ir savąją „neliberalios demokratijos“ sąvoką, kuri natūraliai asocijuojasi su įvairiais suvaržymais, o galiausiai – ir laipsnišku demokratijos išgyvendinimu.
„Kai prieš 30 metų atėjau į politiką, dar būta krikščionių demokratų, socialdemokratų ir liberalų. Bet per tą laiką liberalai kalbos fronte vykdė karą. Ir laimėjo“, – tikino V. Orbanas.
„Kad demokratija visada turi būti liberali, iš pradžių pripažino politinė kairė. Kur tik liberalios partijos rinkimuose nelaimi, tuoj skelbiama demokratijos pabaiga. Tai privertė krikščionis demokratus ir socialdemokratus sudėti ginklus. Todėl socialdemokratija ir miršta, Europoje stebim paskutines jos konvulsijas. Jei krikščioniška demokratija nesipirešindama perims liberalias sąvokas bei koncepcijas, žlugs ir ji“, – niūrų scenarijų piešė V. Orbanas.
„Krikščioniška demokratija nėra liberali. Krikščioniška demokratija – neliberali“, – pabrėžė Vengrijos premjeras, Europos rinkimų kampanijoje prisistatąs kaip ryžtingas krikščioniškų vertybių bei kirkščioniškų valstybių gynėjas.
Bavaras Europos Komisijos priešakyje būtų puiku
Tai, kad kandidatu į Europos Komisijos pirmininkus EPP frakcija iškėlė konservatyvios Kirkščionių socialinės sąjungos atstovą, praktikuojantį kataliką Manfredą Weberį, Vengrijos lyderis laiko geru ženklu. Juoba kad bavarų partiją vengras istoriškai laiko pavyzdžiu savajai.
„Mūsų kandidatas yra nuostabus žmogus. Ir aš manau, kad Europai išeitų į gera, jei Komisijai vadovautų bavaras“, – pagiriamųjų žodžių negailėjo V. Orbanas ir žadėjo iki galo tvirtai jį remti. Tai ypač svarbu, nes, pasak V. Orbano, po rinkimų „bus mėginama Weberį nustumti į šalį“.
Nežiūrint kritikos, kurią M. Weberis yra išsakęs kolegos vengro adresu, V. Orbanas ir toliau jį laiko „savo žmogumi“. „Kritika yra pagrindas konstruktyviam dialogui“, – aiškino jis.
Tiesa, duodamas interviu V. Orbanas negalėjo žinoti, kad jo liaupsinamas M. Weberis už keleto dienų paskelbs jam ultimatumą. Kaip matyti, provokuoti linkęs vengras savo plakatų kampanija perlenkė lazdą. Tarp sąlygų, kurias V. Orbanas privalo įvykdyti, jei nori likti EPP frakcijoje, yra ir reikalavimas nutraukti plakatų kampaniją prieš Europos Sąjungos vadovus bei atsiprašyti frakcijos narių už įžeidimą, išsakytą tame pačiame interviu „Welt am Sonntag“.
Leninas tokius vadino „naudingais idiotais“
Interviu V. Orbanas su dėkingumu prisiminė, kad jo partiją į EPP pasikvietė Helmutas Kohlis. Narystę centro dešinės frakcijoje „Fidesz“ suvokė ir tebesuvokia kaip didelę garbę, sakė jis.
„Mūsų tikslas buvo ir lieka partiją stiprinti. Mes čia, Vidurio Europoje, puikiai permatome kairiųjų galios žaidimus. Juk puolama iš kairės. Ir tam, kad susilpnintų ne mus, bet EPP“, – sakė V. Orbanas.
„Jei „Fidesz“ neegzistuotų, tuomet jie pultų ką nors kitą, nes kairė nuolat ką nors atakuoja. Jei mūsų nebebus, jie užsipuls italus, o tada ateis eilė austrams. Kairė visada ras į ką kibti, tai – jos galios technikos esmė. Tai – salami taktika. Jie siekia susilpninti liaudies partijas Europos lygmeniu tam, kad socialistai ar atitinkamai kairė galėtų perimti vadovavimą Europai“, – savo susirūpinimą dėstė vengras.
V. Orbanas apgailestavo, kad ne kiekvienam Europos liaudies partijų atstovui tai aišku, „tačiau politinėje dalykinėje literatūroje jie, sekant Leninu, vadinami „naudingais idiotais“. Jie manosi kovojantys intelektualinę kovą, o iš tikro tarnauja kitų, netgi mūsų priešų galios interesams.“
Perklaustas, ar išties kritiškus krikščionis demokratus jis laiko kairės naudingais idiotais, vengras patvirtino, jog tokiais išties vadina tuos, „kurie teikia pirmenybę EPP skaldymui, o ne vienybei“.
Jis sakėsi nejaučiąs simpatijos EPP nariams skandinavams, tačiau niekada nesiūlytų jų šalinti iš EPP.
„Nes žinau, kad tai būtų tik vanduo ant kairiųjų malūno rato, kad tai padėtų jiems Europoje perimti valdžią“, – kalbėjo V. Orbanas.
Todėl Helsinkio kongrese jis aiškiai sakęs: „kritika svarbu, spalvų įvairovė svarbu, tačiau dabar svarbiau vienybė. Nes politika nėra vien debatų klubas, politika – ir kova už valdžią. Ir jei nenorim, kad Europą vairuotų kairė, privalom ginti EPP pozicijas“.
Paklaustas, ar tuo atveju, jei bus išmestas iš EPP, jis planuoja bendradarbiauti su italų „Lyga“, V. Orbanas atsakė nemėgstąs žmonių, kurie „vienu metu nešioja petnešas ir diržą“, ir prisipažino neturįs plano B.
Vokiška ir vengriška Europos vizijos nėra tokios jau skirtingos
Paprašytas palyginti vengrų ir vokiečių požiūrį į Europos Sąjungą, V. Orbanas teigė, jog bendrumai čia nusveria skirtumus. Jo supratimu, vokiečiai irgi nenori socialistinės Europos, kadangi tai būtų ir Vokietijos galas.
„Nes EPP turimos Europos vizijos alternatyva reiškia socialistinę Europą su milžinišku valstybiniu biudžetu, didžiuliu biudžeto deficitu, augančiu valstybių prasiskolinimu ir pinigų dalinimu, nereikalaujant už tai nieko“, – kalbėjo V. Orbanas.
„Mes pritariam ir tam, kad būtina išsaugoti demokratinį Europos charakterį, – dėstė V. Orbanas toliau. – O tai reiškia, kiekviena tauta turi pati spręsti, kokia kryptimi toliau turi eiti mūsų šalys – vadinasi, ir Europa. Skirtumai ryškėja migracijos klausimu. Jie neįveikiami. Tačiau juos įmanoma valdyti“.
Tiesiog, pasak V. Orbano, būtina rasti metodą, kaip, nepaisant skirtingų pozicijų, galėtume gyventi drauge. Jis siūlė su migracija susijusius klausimus iš Komisijos perduoti specialiai tarybai, kurią sudarytų tik Šengeno erdvei priklausančių šalių vidaus ministrai.
Lygiai taip, kaip esama atskiros euro zonos finansų ministrų tarybos: „Ir šie Šengeno erdvės vidaus reikalų ministrai turi sukurti stiprią tarybą, kurioje visi šios zonos klausimai būtų sprendžiami taip, kaip tai daro specialistai profesionalai, o ne taip, kaip tai daro politikai“.
Reakcijos iš Vokietijos konservatyvaus bloko – santūrios
Ar ši Vengrijos premjero idėja dar ras atgarsį didžiausioje Europos Parlamento frakcijoje EPP, labai abejotina. Ultimatumo, kurį jam iškėlė M. Weberis, terminas – kovo 20 d. „Fidesz“ išmetimas iš centro dešinės partijų šeimos galėtų reikšti ir gilesnius politinius įtrūkius joje ar net skilimą.
Be to, praradus stiprią vengrų paramą, M. Weberio šansai tapti Europos Komisijos pirmininku gerokai sumažėja.
Vis dėlto, kaip pastebi Vokietijos spauda, šįkart išseko ir kantraus bei V. Orbano atžvilgiu geranoriškai nusiteikusio M. Weberio kantrybė – jis nuleido Vengrijos lyderiui bei jo partijai nykštį žemyn.
Jam, kaip ir daugumai Vokietijos centro dešinės atstovų, nepriimtinas politinis V. Orbano pasaulio vaizdas, kuriame socialdemokratai ir liberalai matomi kaip priešai, su kuriais būtina atkakliai kovoti.
Naujasis Krikščionių socialinės sąjungos pirmininkas Markus Söderis trečiadienį, per vadinamąją politinę Pelenų dieną, kai priimta be gailesčio ištrinkti galvą savo politiniams kontrahentams, V. Orbano neminėjo. Neminėjo jo ir renginyje dalyvavęs M. Weberis.
Santūriai tyli ir naujoji krikščionių demokratų pirmininkė Annegreta Kramp-Karrenbauer. Ji žada susitikti su V. Orbanu kovo viduryje ir ramiai aptarti susidariusią situaciją.
Matyt, seseriškų Vokietijos partijų lyderiai šįkart sutarė be reikalo neeskaluoti situacijos, baimindamiesi, kad V. Orbanas netaptų nesantaikos obuoliu tarp jo atžvilgiu skeptiškos CDU ir jam ištikimos CSU, – svarstė žurnalistas Robinas Alexanderis. Ir pasidžiaugė: gerai, kad šių partijų vadovai dabar yra ne Angela Merkel ir Horstas Seehoferis. Jų požiūris į V. Orbaną buvo be galo skirtingas. Kaip ir į pabėgėlių politiką.
Vengrijos premjerą klausinėjo vienas žymiausių Vokietijos žurnalistų Robinas Alexanderis ir dienraščio „Die Welt“ korespondentas Vengrijoje Borisas Kálnoky.