Partijos pareigūnai ir įžymybės ragina 1,4 mlrd. pirkėjų boikotuoti tam tikrus europietiškus prekių ženklus. Šalį apėmus pasipriešinimui dėl Vakarų taikomų sankcijų, šimtai (ar veikiau tūkstančiai) parduotuvių užveria duris drabužiams iš Europos. Sankcijos buvo įvestos dėl Pekino represijų, nukreiptų prieš musulmonus uigūrus, primena politico.eu.
Staigus Europos Sąjungos perkėlimas į juodąjį sąrašą reiškia didžiulius pokyčius Briuseliui, kuris ilgą laiką mėgavosi švelnesne situacija nei Jungtinės Valstijos ir (pastaruoju metu) Australija ir tokio pykčio protrūkio iš Kinijos pareigūnų bei valstybinės žiniasklaidos pusės nepatyrė. Tačiau dabar jau galandami peiliai – diplomatai siekia atitraukti dėmesį nuo savęs ir nukreipti jį į Europos kolonijinius nusikaltimus bei kaltinti tolimajame vakariniame Sindziango regione esančias „perauklėjimo“ stovyklas musulmonams pasmerkusią Europą veidmainyste.
Šiuo metu artimiausias komercinis taikinys yra Švedijos drabužių milžinė H&M, drauge su kitomis Jungtinių Valstijų ir Europos drabužių prekybos kompanijomis uždraudusi naudoti medvilnę iš Sindziango. Tokį sprendimą nulėmė visuotinis susirūpinimas dėl priverstinio darbo ir kitų žmogaus teisių pažeidimų šiame regione. Pirmadienį Kinijos nacionalinis transliuotojas CCTV parodė keletą reportažų, peikiančių „Better Cotton Initiative“ („Geresnės medvilnės iniciatyvą“, kurią remia dauguma boikotuojamų prekės ženklų). Ši iniciatyva buvo išvadinta „neprofesionalia, neskaidria ir stokojančia nepriklausomybės“.
Sindziango vietos valdžios atstovas spaudai Xu Guixiangas pirmadienį ėmė barškinti ginklais ir apvertė situaciją aukštyn kojomis apkaltindamas europiečius ir amerikiečius rasizmu, vergų prekyba ir kolonijinio laikotarpio nusikaltimais. Nors Kinijos viešoji retorika Europos Sąjungos atžvilgiu buvo sušvelnėjusi – mat Pekinas siekė užkirsti kelią Vašingtono ir Briuselio susivienijimui prieš Kinijos vykdomą politiką – Xu Guixiangas aiškiai priminė Vokietijos vaidmenį Holokausto vykdyme ir Prancūzijos pajėgų žudynes Alžyre.
Spaudos konferencijoje paklaustas konkrečiai apie boikotus ir H&M, Xu Guixiangas atsakė: „Tyčiotis iš Kinijos žmonių, įskaitant įvairioms etninėms grupėms priklausančius Sindziango gyventojus, nėra gera mintis. Viena tiesmukiškiausių reakcijų yra ta, kad mes liaujamės pirkti jūsų produktus. Dabar H&M parduotuvėse lankosi mažai žmonių... Ar jūs vis dar galite vykdyti verslą Kinijos rinkoje? Ar jūs vis dar uždirbate pinigų iš Kinijos žmonių? Neuždirbsite nė skatiko“.
Penktadienį pasirodė dar vienas ženklas, kad Kinijos politika linksta dar griežtesnių priemonių link: Taivanas pranešė apie didžiausią visų laikų – 20 lėktuvų – Pekino įsibrovimą į jo oro erdvę.
Drabužių kompanijų boikotas prasidėjo nuo Komunistų partijos jaunimo skyriaus įrašo socialiniame tinkle, tačiau Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Zhao Lijianas paneigė vyriausybės sąsajas su šiuo boikotu ir teigė, kad tokios priemonės tėra tik visuomenės pasipiktinimo išraiška.
„Žinoma, kad Kinijos žmonės yra pasibjaurėję ir jaučiasi įpykę [dėl melo apie Sindziango medvilnę] – vyriausybei tikrai nereikia jų papildomai raginti ir agituoti“, – pirmadienį žurnalistams sakė Zhao Lijianas.
Į vis labiau nirštančios visuomenės nemalonę pakliuvo ir „Hugo Boss“. Mados prekės ženklas atsidūrė nepalankioje padėtyje dėl paskelbto pranešimo, kad neįsigyja medvilnės tiesiogiai iš Sindziango.
„Vokiečių prekės ženklas, siuvęs karines uniformas naciams, dabar atsidūrė nemalonėje“, – skelbia Kinijos naujienų portale „Sina Finance“ pasirodžiusio straipsnio, kuriame užsimenama apie tai, kad Antrojo pasaulinio karo metu kompanija išnaudojo prievarta dirbti verčiamus darbuotojus, pavadinimas.
Diplomatinis pozicionavimas
Už nacionalistinio kivirčo su mados prekių ženklais slypi gilesnė Kinijos baimė. Kinija jaučia turinti demonstruoti nepasitenkinimą dėl vis intensyvėjančio Europos koordinuoto diplomatinio bendradarbiavimo su didžiąja Pekino varžove – Jungtinėmis Valstijomis. Griežtesnis Kinijos požiūris Europos atžvilgiu taip pat yra gerokai platesnės retorikos ir žvanginimo ginklais eskalacijos dalis, o nesutarimai driekiasi nuo Kanberos iki Otavos.
Pekino baimė kyla iš Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno laipsniškų pastangų suformuoti pasaulinį aljansą, galintį stoti prieš Kiniją, ypač po to, kai Jungtinės Valstijos susitarė su Europos Sąjunga, Jungtine Karalyste ir Kanada dėl sankcijų Sindziango pareigūnams įvedimo visoms kartu vienu metu.
Kovo 17 dieną Europos Sąjungos šalys susitarė paskelbti sankcijų keturiems Kinijos pareigūnams ir vienam juridiniam asmeniui dėl Pekino griežtos politikos uigūrų etninės mažumos atžvilgiu.
ES plečia pernai gruodį patvirtintą savo naują pasaulinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą. Jis pradėtas įgyvendinti anksčiau šį mėnesį, kai Bendrija dėl Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkalinimo paskelbė sankcijas keturiems Rusijos aukšto rango pareigūnams.
Po to, antradienį ir trečiadienį, sekė Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno vizitas į Briuselį, kuriuo metu buvo prašoma, kad Europa drauge imtųsi „nukonkuruoti“ Kiniją. Šios bendros pastangos kovoti su žmogaus teisių pažeidimais Sindziange – kurie, pasak Jungtinių Valstijų, prilygsta genocidui – Kinijoje įžiebė didžiulį pyktį, nes šalis savo veiksmus prie uigūrus priskiria vidaus saugumo klausimams, skirtiems kovai su radikaliais islamistais.
„Melu paremtos sankcijos galėtų būti traktuojamos kaip sąmoningas kenkimas Kinijos saugumui ir vystymosi interesams“, – antradienį sakė Kinijos ambasadorius prie ES Zhangas Mingas.
„Norime dialogo, o ne konfrontacijos. Prašome ES gerai pagalvoti. Jei kažkas sieks konfrontacijos, nenusileisime, nes neturime kito pasirinkimo kaip vykdyti savo įsipareigojimus mūsų šalies žmonėms“, – kalbėjo jis.
Kinija netruko atsakyti savo sankcijomis. Kinų užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Pekinas „kategoriškai nepritaria ir griežtai smerkia“ šį ES žingsnį bei paskelbė sankcijas 10 europiečių, įskaitant politikus bei mokslininkus, ir dar keturiems juridiniams asmenims.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį griežtai sukritikavo Pekino atsakomąsias sankcijas, pavadindamas jas „nepriimtinomis“. „Vietoje to, kad keistų savo politiką ir spręstų teisėtą susirūpinimą keliančius klausimus, Kinija ir vėl užmerkė akis, o šios priemonės yra apgailėtinos ir nepriimtinos“, – sakė M. Borrellis po susitikimo su ES užsienio reikalų ministrais.
Kinijos įtarimai dėl tarptautinės bendruomenės susivienijimo prieš ją dar labiau išaugo praėjusią savaitę, kai J. Bidenas ir Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas apsvarstė planus kurti naują projektą, pralenksiantį naujuoju Šilko kelių vadinamą iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ – Kinijos prezidento Xi Jinpingo kelių trilijonų dolerių vertės globalią investicijų ir infrastruktūros schemą, skirtą susieti Kiniją su Vakarų ekonomikomis. B. Johnsonas užsiminė apie galimybę įtraukti šį klausimą tarp prioritetinių birželį vyksiančio būsimo G7 viršūnių susitikimo, kuriam jis vadovaus, darbotvarkės punktų.
Į ypatingą Kinijos nemalonę pakliuvo Kanada. Taip nutiko dėl telekomunikacijų bendrovės „Huawei“ aukščiausio rango vadovo suėmimo, kuris įvyko Amerikos prašymu. Keista tai, kad užduotis užsipulti Kanados premjerą Justiną Trudeau atiteko Kinijos generaliniam konsului Rio de Žaneire Li Yangui. Praėjusį sekmadienį tviteryje jis paskelbė tokį įrašą: „Vajė, didžiausias jūsų pasiekimas – sugadinti draugiškus Kinijos ir Kanados santykius ir paversti Kanadą paskui Jungtines Valstijas bėgiojančiu šunyčiu. Viską paleidote vėjais!!!"
Būtent su tokio pobūdžio žiniasklaidos požiūriu ir elgesiu dabar susiduria ir europiečiai. „Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga pradėjo karą Libijoje, nulėmusį regioninius neramumus ir milžiniškas problemas, susijusias su migrantais ir pabėgėliais. Ar jos neturėtų prisiimti atsakomybės?“ – viename iš daugelio piktų įrašų tviteryje pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying. Jos įraše taip pat buvo prisiminti naciai ir prancūzų veiksmai Alžyre.
Naujas Europos Sąjungos ir Kinijos kivirčas įsiplieskė po praėjusios savaitės ES sprendimo taikyti sankcijas keturiems Sindziange esantiems Kinijos pareigūnams.
Nors viskas vyko derinant veiksmus su Jungtinėmis Valstijomis, Jungtine Karalyste ir Kanada, žiniasklaida iš anksto pranešė apie būsimus Europos Sąjungos žingsnius, suteikdama Pekinui laiko pasiruošti suduoti atsakomąjį smūgį. Kinija tą padarė įvesdama atsakomąsias sankcijas diplomatams ir Europos Parlamento žmogaus teisių komitetui bei kitiems įstatymų leidėjams. ES ir Jungtinei Karalystei skirtas atsakas buvo žymiai griežtesnis nei skirtasis Kanadai ir Jungtinėms Valstijoms.
Skaldyk ir valdyk
Visgi Pekinas nelaiko Europos visiškai prarasta ir vis dar laikosi tradicinės „skaldyk ir valdyk“ taktikos. Kinijos gynybos ministras Wei Fenghe praėjusią savaitę lankėsi Vengrijoje, Graikijoje, Šiaurės Makedonijoje ir Serbijoje. Trys iš šių keturių valstybių yra NATO narės, o štai Wei Fenghe gyrėsi planais su kai kuriomis iš jų „kilstelėti karinius tarpusavio santykius į naują lygmenį“.
Kinijos valstybinė žiniasklaida taip pat suteikia Europos Sąjungai antrą šansą apmąstyti, kas jai yra svarbiau – sąjunga su Jungtinėmis Valstijomis ar prekybiniai ryšiai su Kinija.
„Tiek Kinija, tiek Europa privalo išlikti budrios ir priminti sau neatsidurti karo lauke, dėl kurio nusprendė Jungtinės Valstijos“, – pirmadienį buvo skelbiama dienraščio „Global Times“, vienos svarbiausių šalies žiniasklaidos priemonių, vedamajame.
„Jeigu toliau istorija klostysis taip, kaip numačiusios Jungtinės Valstijos... Kinija neteks didžiulės strateginės aplinkos, kurioje galėtų pasireikšti, o Europa praras savo tikslą būti strategiškai nepriklausoma ir neteks didelės dalies Kinijos rinkos bei turės paklusti Jungtinių Valstijų vadovavimui. Toks scenarijus numato vienintelį nugalėtoją – Jungtines Valstijas, o štai tiek Kinijai, tiek Europai teks pralaimėtojų dalia“, – rašoma straipsnyje.
Tačiau bent jau Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje Kinijos atsakomosios priemonės, panašu, tik stiprina šių šalių poziciją Kinijos atžvilgiu.
Jungtinės Karalystės premjeras B. Johnsonas asmeniškai priėmė penkis parlamentarus, kuriuos Pekinas ką tik įtraukė į juodąjį sąrašą. Tarp jų buvo buvęs torių lyderis Iainas Duncanas Smithas ir Davidas Altonas, Lordų Rūmų narys, vienas iš aktyviausiai pasisakiusių už tai, kad į vyriausybės prekybos įstatymo projektą būtų įtraukta pataisa dėl genocido.
Paryžiuje Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yvesas Le Drianas susitiko su Raphaeliu Glucksmannu, Prancūzijos parlamento nariu ir vienu ryškiausių Briuselio aktyvistų, nušviečiančių uigūrų situaciją.
„Po to, kai Kinijos ambasadorius buvo iškviestas pareikšti protesto, aš susitikau su R. Glucksmannu išreikšti savo solidarumą prieš antisemitinius įžeidinėjimus ir įbauginimo kampaniją, kurios taikiniu jis tapo. Užfiksuotų žmogaus teisių pažeidimų Sindziange atžvilgiu Prancūzijos pozicija išlieka tvirta. Mes raginame kuo skubiau į šią vietą išsiųsti tarptautinę misiją, vadovaujamą Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro“, – tviteryje rašė J. Y. Le Drianas.
Prancūzija suvaidins lemiamą vaidmenį sprendžiant ES investicijų susitarimo su Kinija likimą, nes, panašu, būtent kitais metais Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujant Prancūzijai susitarimas pasieks galutinį ratifikavimo (arba ne) etapą Europos Parlamente.
O Paryžiaus nusiteikimas Pekino atžvilgiu nesitaiso.
„Tikrai ne bandymas įbauginti mūsų parlamentarus, mokslininkus ir akademikus padės pateikti tinkamą atsaką į teisėtą susirūpinimą dėl elgesio su uigūrais Sindziange. Kinijos požiūris yra nepaprastai šokiruojantis“, – praėjusį sekmadienį kalbėjo Prancūzijos prekybos ministras Franckas Riester.
Kinija imasi drastiškos Honkongo politinės sistemos pertvarkos
Kinijos valdžia antradienį pritarė Honkongo rinkimų sistemos didžiulio masto pertvarkai, sumažindama tiesiogiai renkamų deputatų skaičių ir užsitikrindama, kad dauguma miesto įstatymų leidėjų bus patikrinti ir atrinkti Pekinui lojalių komitetų.
Naujos priemonės, primestos Pekino apeinant Honkongo parlamentą, yra naujausias Kinijos žingsnis siekiant nuslopinti šio pusiau autonominio miesto demokratinį judėjimą po didžiulių protestų.
„Prezidentas Xi Jinpingas pasirašė prezidentinius įsakus paskelbti keičiamus priedus“, – trumpame pranešime nurodė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
Honkongo 7,5 mln. gyventojų vis dar tiksliai nežino, kas numatyta naujajame įstatyme. Jokių detalių apie jį iki šiol nepaskelbta.
Tačiau Tam Yiu-chungas, vienintelis Honkongo delegatas Kinijos parlamente, paprastai automatiškai tvirtinančiame vyriausybės nutarimus, pasidalino keliomis detalėmis apie pataisas.
„Pataisos buvo vienbalsiai priimtos 167 Nacionalinio Liaudies Kongreso Nuolatinio komiteto narių“, – naujienų agentūrai AFP sakė Tam Yiu-chungas.
Pagal naująjį įstatymą, Honkongo parlamento – Įstatymų Leidžiamosios Tarybos – narių skaičius bus padidintas nuo 70 iki 90.
Pasak Tam Yiu-chungo, tik 20 Įstatymų Leidžiamosios Tarybos narių bus renkami tiesiogiai. Iki šiol tiesiogiai buvo renkami 35 miesto parlamento nariai. Daugumą deputatų – 40 – rinks Pekinui lojalūs komitetai. Likę 30 deputatų bus renkami „funkcinių apygardų“ – organų, atstovaujančių tam tikroms pramonės šakoms ir interesų grupėms, kurios tradiciškai lojalios Pekinui.
Taip pat bus vertinamos visų kandidatų politinės pažiūros.
Tam Yiu-chungas sakė, kad kandidatus tikrinsiantį komitetą paskirs Honkongo valdžia, o miesto naujasis nacionalinio saugumo aparatas dalyvaus sprendžiant dėl kandidatų tinkamumo balotiruotis.
„Nacionalinio saugumo komitetas ir Nacionalinio saugumo policija teiks ataskaitas apie kiekvieną kandidatą, padėdami tinkamumo vertinimo komitetui vykdyti patikrinimą“, – AFP sakė Tam Yiu-chungas.