„Kol kas tikrai neturime patikimos informacijos, jog būtina parengti rekomendacijas apie tai, kad reikia arba nereikia papildomos vakcinos dozės. Mokslas vis dar evoliucionuoja“, – per nuotolinį interviu sakė vyriausioji Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) mokslininkė Soumya Swaminathan.
Toks raginimas „pernelyg ankstyvas“, juo labiau, kad nemažai rizikos grupėms priklausančių asmenų visame pasaulyje dar net neužbaigė pirmojo vakcinacijos kurso, pabrėžia mokslininkė.
Duomenys iš valstybių, kurios vėliau šiais metais ketina skiepyti papildoma vakcinos doze – ypač labiausiai pažeidžiamus žmones, kurių imunitetas SARS-CoV-2 gali greičiau nusilpti – dar tik padės formuojant PSO rekomendacijas.
Spėjama, kad Jungtinėje Karalystėje skiepyti papildoma vakcinos doze greičiausiai bus pradėta rudenį siekiant išvengti naujų atvejų protrūkio žiemą. Pirmasis pasaulyje papildomos vakcinos dozės efektyvumo tyrimas vykdomas būtent Anglijoje, su savanoriais bandomos septynios skirtingos vakcinos, gegužę sakė Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas.
Šiuo metu Jungtinė Karalystė yra paskiepijusi daugiau gyventojų nei bet kuri kita didžioji ekonomika, tačiau buvo priversta atidėti paskutinių galiojančių su koronavirusu susijusių ribojimų dėl delta atmainos sukelto naujų atvejų šuolio. Atmaina, pirmiausia nustatyta Indijoje, kol kas yra labiausiai užkrečiama iš visų žinomų.
Ar tikrai reikia papildomos dozės?
Norint apsisaugoti nuo lengviau perduodamų atmainų, įskaitant beta atmainą, kilusią iš Pietų Afrikos Respublikos, reikia daugiau antikūnų, todėl kai kurie vakcinų gamintojai, tarp kurių „Pfizer Inc“ ir „Moderna Inc“, šiuo metu aiškinasi, ar papildoma jų gaminamo skiepo dozė suteiktų geresnę apsaugą.
Viena „Novavax Inc.“ vakcinos, pritaikytos ir kovai su atmainomis, dozė gali suteikti pakankamą apsaugą nuo beta atmainos individams, prieš tai pasiskiepijusiems nuo COVID-19, teigiama tyrimo, kurį birželį pristatė Merilende veikiančios bendrovės „Gaithersburg“ ir Merilando universiteto medicinos mokyklos mokslininkai, išvadose.
Modifikuotos vakcinos injekcija, jeigu naudojama kaip pirminė vakcina, taip pat turi potencialo suteikti didesnę apsaugą nuo įvairių atmainų, birželio 11 dieną išplatintame pranešime teigė „Novavax“ tyrimų ir vystymosi vadovas Gregory M. Glennas.
Kol kas JAV patvirtintos vakcinos pakankamai neblogai saugo nuo beta, delta ir dar dviejų atmainų, į kurias PSO ragina atkreipti dėmesį kaip į nerimą keliančius variantus, teigia Valstybinių sveikatos institutų vadovas Francis Collinsas.
Mūsų ateitis
„Niekas ir nesako, kad tos papildomos dozės reikia jau dabar. Tik ateityje jos gali tapti privalomos, o jeigu rasis vis naujų atmainų, nuo kurių dabartiniai skiepai nesaugo, tai nutiks greičiau“, – paaiškino biologas Lee Hoodas.
Nuo ko tikrai apsaugo vakcina, tai nuo sunkios ligos formos ir gydymo ligoninėje, reanimacijos skyriuje ir mirties, tikina Filadelfijos vaikų ligoninės vakcinų edukacijos centro vadovas Paulas Offitas: „Esant tokiai situacijai, realu tikėtis, kad vakciną gali tekti atnaujinti kas trejus ar penkerius metus“.
Imuniteto formavimas miksuojant skirtingas vakcinas taip pat tam tikriems asmenims gali suteikti ilgesnį imunitetą ar mažiau šalutinių poveikių, sako P. Offitas.
Pirmieji duomenys iš Jungtinės Karalystės, Ispanijos ir Vokietijos leidžia daryti išvadą, kad „skirtingų vakcinų miksavimas“, palyginus su vakcinavimu dviem tos pačios rūšies vakcinomis, sukelia daugiau šalutinių efektų: didesnius skausmus, karščiavimą ir kitus, teigia PSO vyriausioji gydytoja S. Swaminathan.
Be to, pirminis skiepijimas skirtingų vakcinų kokteiliu padeda susiformuoti veiksmingesniam imuninės sistemos atsakui, o tai reiškia, kad organizme pasigamina ne tik daugiau virusą blokuojančių antikūnų, bet ir baltųjų kraujo kūnelių, naikinančių viruso užkrėstas ląsteles, paaiškina S. Swaminathan.
„AstraZeneca Plc“ ir „Pfizer-BioNTech“ vakcinų kokteilis jau svarstomas Malaizijoje, kur šalies valdžia stengiasi paspartinti imunizaciją ir iki metų galop pasiekti visuomenės imunitetą, pareiškė šalies Technologijų ir inovacijų ministras Khairy Jamaluddinas.
„Panašu, kad toks metodas veikia – pirminis skiepijimas dviejų skirtingų vakcinų injekcijomis. Tai atveria galimybių šalims, skiepijusioms žmones viena vakcina ir dabar laukiantiems antrosios dozės, kurios pristigo, pasinaudoti kitos rūšies vakcina ir gauti norimų rezultatų“, – sako S. Swaminathan.
Didės atskirtis
Per interviu „Reuters“ daugiau nei dešimt gerbiamų infekcinių ligų specialistų ir vakcinų kūrimo ekspertų patikino: vis daugėja įrodymų, kad jau pirmasis pasaulinio vakcinavimo etapas suteiks ilgalaikę apsaugą nuo koronaviruso ir šiandienai nustatytų pavojingiausių jo atmainų.
Dalis šių ekspertų atkreipia dėmesį, kad būtent farmacijos bendrovės, o ne sveikatos priežiūros ekspertai be reikalo kelia visuomenės paniką dėl būtinybės didinti skiepų dozių skaičių, nors ir pripažįsta, kad tokios galimybės visai atmesti nevertėtų.
Ekspertai baiminasi, jog turtingesnės valstybės jau šiais metais imsis pakartotinio skiepijimo, o tai tik dar pagilins atskirtį su skurdžiau gyvenančiomis šalimis, kurioms jau dabar sunku įsigyti vakcinų ir kurioms gali prireikti ne vienerių metų bent kartą paskiepyti visus gyventojus.
„Kol kas nesame matę duomenų, kuriais remiantis galėtume priimti sprendimą, ar didinti reikalingų vakcinos dozių skaičių“, – sakė PSO Imunizacijos, vakcinų ir biologinių klausimų departamento vadovė Kate O‘Brien.
Jos teigimu, PSO buria ekspertų tarybą, kuriai bus patikėta užduotis įvertinti visas atmainas ir vakcinų veiksmingumo duomenis, o tada priimti sprendimų dėl reikiamų vakcinavimo programų pakeitimų.
„Pfizer Inc“ vadovas Albertas Bourla yra sakęs, kad „greičiausiai“ kas dvylika mėnesių reikės papildomos bendrovės gaminamos vakcinos dozės (kaip kad kiekvienais metais skiepijamės nuo gripo), nes tik taip pavyks išsaugoti patikimą apsaugą tiek nuo originaliojo SARS-CoV-2 viruso, tiek nuo jo atmainų.
„Kol kas visai neturime duomenų – akcentuoju, neturime jokių duomenų – kad teks elgtis būtent taip“, – tikina buvęs JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų vadovas, mokslų daktaras Tomas Friedenas.
„Nederėtų tvirtinti, kad greičiausiai kiekvienais metais reikės papildomo skiepo, nes, visų pirma, neturime jokio supratimo ar žinių, kiek tikėtinas būtent toks scenarijus“, – apie „Pfizer“ vadovybės išsakytas mintis sako T. Friedenas, šiuo metu vadovaujantis pasaulinei sveikatos priežiūros iniciatyvai „Resolve to Save Lives“.
Reaguodamas į kritiką, „Pfizer“ teigia besitikintis poreikio papildomai vakcinos dozei, nes bent jau kol kas koronavirusas ir toliau plinta visame pasaulyje. Vos tik pandemiją pavyks suvaldyti, situacija gali pasikeisti.
„Moderna Inc“ vykdomasis direktorius Stephane‘as Bancelis sako, kad iki rudens bendrovė tikisi sukurti vakciną, skirtą konkrečiai kovai su Pietų Afrikoje nustatyta viruso atmaina, ir prognozuoja, kad bus poreikis reguliariems skiepų atnaujinimams.
Jungtinės Valstijos ruošiasi amerikiečiams parūpinti papildomų dozių, o štai Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir Izraelis papildomų COVID-19 vakcinų jau užsisakė.
Kai kurie sveikatos priežiūros ekspertai, tarp kurių vykdomasis Epideminio pasirengimo inovacijų koalicijos, finansavusios ne vieną vakcinos projektą, vadovas Richardas Hatchettas, sako, jog vakcinų gamintojai, planuodami papildomas dozes, elgiasi teisingai, nes sunku tiksliai pasakyti, kokių priemonių kovoje su virusu gali prireikti.
Anot jo, kiekviena valstybė gali savarankiškai nuspręsti, ar pirkti naują produktą, ar ne.
„Menki įrodymai“
„Pfizer“ ir jos partneris Vokietijoje „BioNTech SE“ kol kas tiksliai žino, jog jų vakcina po dviejų dozių šešiems mėnesiams užtikrina 91 proc. apsaugą. Klinikiniai tyrimai įrodė beveik 95 proc. veiksmingumą. Dabar bendrovės ketina stebėti, kiek veiksminga apsauga nuo koronaviruso išlieka bėgant laikui.
Vyresnysis „Pfizer“ vakcinų klinikinių tyrimų ir bandymų viceprezidentas, mokslų daktaras Williamas Gruberis „Reuters“ gegužės pradžioje sakė, kad prognozės dėl papildomų dozių grįstos „menkais įrodymais“, jog per tuos šešis mėnesius imunitetas silpsta.
„Pfizer“ viliasi, kad COVID-19 vakcina ne vienerius metus bus pagrindinis bendrovės pajamų šaltinis ir prognozuoja, jog per 2021 metus įplaukos už vakcinos pardavimus sieks 26 mlrd. dolerių.
Pasaulinės išlaidos COVID-19 vakcinoms ir papildomoms vakcinų dozėms 2025 metais gali išaugti iki 157 mlrd. dolerių, skaičiuoja JAV sveikatos duomenų bendrovė „IQVIA Holdings“.
„Moderna“ prezidentas Stephenas Hoge‘as sako, kad papildomų vakcinų reikės siekiant išlaikyti stiprų imunitetą (visuomenės imunitetui pagalius į ratus kiša dalies nenoras skiepytis), skaičiuojama, kad skiepytis nenori maždaug 30 proc. amerikiečių. Kadangi naujasis koronavirusas ir toliau cirkuliuoja visame pasaulyje, daugėja atmainų, didesnę riziką sunkiai susirgti ar net mirti turintiems asmenims papildoma apsauga bus tiesiog būtina, įsitikinęs S. Hoge‘as.
„Visos šalys šiuo metu dėl papildomos apsaugos nuo koronaviruso derasi tiek su „Moderna“, tiek su kitais vakcinų gamintojais“, – sako S. Hoge‘as.
Patikimesnis imunitetas?
Praeitų metų pabaigoje mokslininkai buvo nusiteikę gana optimistiškai, kad veiksmingos vakcinos galės per gana trumpą laiką pažaboti pasaulinę pandemiją, kaip reikiant nustekenusią ekonomikas ir visame pasaulyje pražudžiusią daugiau nei 3,4 mln. žmonių.
Tik tos viltys vasarį žlugo – gauta duomenų, jog kai kurios pavojingos viruso atmainos sėkmingai pergudrauja turimų vakcinų siūlomą apsaugą. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad Pietų Afrikos atmaina geba „Pfizer“ ar „Moderna“ vakcinomis paskiepytų asmenų organizme nuo šešių iki aštuonių kartų sumažinti antikūnų kiekį.
Klinikinių bandymų duomenys taip pat parodė, kad nuo sparčiai pasaulyje plintančios Pietų Afrikos atmainos prasčiau apsaugo ir „AstraZeneca Plc“, „Johnson & Johnson“ ir „Novavax Inc“ vakcinos. Gauta informacija paskatino farmacijos bendroves imtis testuoti papildomų vakcinų dozių veiksmingumą ir kurti skiepus, nukreiptus tiesiogiai prieš konkrečią viruso atmainą.
Visgi naujausi tyrimai leidžia teigti, jog „Moderna“ ir „Pfizer/BioNTech“ vakcinos organizme prigamina pakankamą kiekį apsauginių antikūnų, sukuriančių apsauginį barjerą nuo jau žinomų atmainų, sako Baltųjų Rūmų patarėjas ir Nacionalinių alergijų ir infekcinių ligų institutų vadovas, mokslų daktaras Anthony Fauci.
Antikūnai – neleidžiantys koronavirusui prikibti prie žmogaus ląstelių – dar ne viskas. Net keli tyrimai skelbia, kad vadinamosios T ląstelės (tam tikros rūšies baltosios kraujo ląstelės, galinčios aptikti ir sunaikinti jau infekuotas ląsteles) taip pat gali užkirsti kelią sunkiems COVID-19 atvejams ir apsaugoti nuo būtinybės gydytis ligoninėje.
Nacionalinių alergijų ir infekcinių ligų institutų ekspertai teigia, kad T ląstelės, aptinkamos nuo originalaus viruso pasveikusių žmonių kraujyje, gali ir toliau kovoti su infekcijos atmainomis, kilusiomis iš Jungtinės Karalystės, Pietų Afrikos ir Brazilijos.
„Labai gali būti, kad papildomų vakcinų dozių ir neprireiks. Panašu, kad atmainos tikrai gerai vakcinai gali nesukelti papildomų problemų, kaip kad manėme iki tol“, – „Reuters“ sakė A. Fauci.
Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės ir Europos sveikatos priežiūros ekspertai ramina žmones, jog prireikus papildomų vakcinų gaus visi, nors nemažai šalių vis dar susiduria su skiepų stygiaus problema.
„Labai didelį nerimą kelia tai, kad turtingos valstybės svarsto papildomų vakcinos dozių galimybę, o tai gali apsunkinti kitų pastangas skiepyti pirmąja doze“, – sako „Takeda Pharmaceutical Co“ vakcinų vadovas Rajeevas Venkayya.
Kalifornijos universiteto infekcinių ligų gydytoja, mokslų daktarė Monica Gandhi iš San Fransisko atkreipia dėmesį, kad sprendimus dėl papildomų vakcinų „turi priimti visuomenės sveikatos priežiūros ekspertai, o ne bendrovių, kurios iš to turės apčiuopiamos finansinės naudos, vadovai“.