Kadangi skyrybos su Europos Sąjunga buvo numatytos šių metų kovo 29 dieną, Jungtinė Karalystė, atrodė, neturi nieko bendra su Europos Parlamento rinkimais, vyksiančiais po dviejų mėnesių. Bet Londono politikams įstrigus aklavietėje, tampa vis labiau tikėtina, kad „Brexit“ bus atidėtas, o Briuselio pareigūnai mano, kad supykę britų rinkėjai, pasinaudoję galimybe, gali išrinkti daugybę priešiškai ES nusiteikusių įstatymų leidėjų.
Jungtinėje Karalystėje pastaruosius dvejus metus dominuoja vienas klausimas – „Brexit“. Jis vyksta kylančio nacionalizmo ir protekcionizmo Europoje fone, vis labiau ryškėjant susiskaldymui ES viduje dėl žemyno ateities.
Italijos vicepremjeras ir nacionalistinių pažiūrų lyderis Matteo Salvini gegužės 23-26 d. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus pavadino „visų kovų kova“. Sausį lankydamasis Lenkijoje, jis pažadėjo „naująjį Europos pavasarį“. Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pernai lapkritį paskelbė, kad nacionalizmas yra Europos vertybių „išdavystė“.
Pagrindinės krypties politikai šiuo metu baiminasi, kad Europos Parlamente gali iškilti gana didelė, daug žalos galinti padaryti antagonistinė frakcija, panaši į tą, kurią rėmė JAV prezidento Donaldo Trumpo buvęs patarėjas Steve‘as Bannonas. 2019 m. gegužę bus renkami 705 europarlamentarai, nors po „Brexit“ Jungtinė Karalystė turėtų atlaisvinti 73 savo vietas.
Sudėtingas laikas
Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May neatmetė galimybės prašyti atidėti šalies pasitraukimą iš Bendrijos, britų parlamentui ir toliau priešinantis „Brexit“ susitarimui su ES. Bet kokiam prašymui turės pritarti visų likusių 27 ES narių vyriausybės, o kai kurios tam prieštarauja.
Daugumos nuomone, „Brexit“ atidėjimas iki liepos pradžios būtų įmanomas ir Jungtinei Karalystei nereikėtų dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, nes iki tada naujasis Parlamentas nepradės savo veiklos.
Priešingai ES įstatymo reikalavimams, dalis Jungtinės Karalystės vietų parlamente jau dabar perskirstomos.
Briuselyje teisės ekspertai suka galvas dėl galimų išeičių, nors kai kurios šalys įsitikinusios, kad būtų neteisinga neleisti britų rinkėjams išsakyti savo nuomonę.
Vienas iš didžiausių galvosūkių, keliančių ES nerimą dėl leidimo Jungtinei Karalystei dalyvauti rinkimuose, yra tai, kad Europos įstatymų leidėjai gali pasinaudoti veto teise skiriant naują Europos Komisijos pirmininką. Įtakingo sprendimus priimančio pareigūno, dabartinio EK pirmininko Jeano-Claude‘as Junckerio kadencija baigiasi šiais metais. Mažiausiai į jo vietą ES pageidautų Nigelo Farage‘o, „Brexit“ kampanijos lyderio ir Europos Parlamento nario nuo 1999 metų, sakė vienas aukštesnio rango diplomatas, susijęs su „Brexit“ derybomis. Dėl klausimo jautrumo diplomatas nepanoro būti įvardintas.
Pasak paties N. Farage‘o, jis jau ruošiasi rinkimų kampanijai, tuo atveju, jeigu Th. May prašytų atidėti „Brexit“ gana ilgam laikotarpiui.
Europos diplomatai baiminasi, kad susierzinę britų rinkėjai – prieš beveik trejus metus balsavę referendume dėl pasitraukimo ir vis dar esantys ES, - į Briuselį išsiųs „73 „nigel‘us farage‘us“, pažymėjo vienas ES pareigūnas.
Problema įgyja vis didesnio svorio, ir ne tik dėl Britanijos. Pirmą kartą atsiranda reali galimybė, kad Europos Parlamente prieš ES pasisakančios partijos gali laimėti pakankamai vietų, kad galėtų sužlugdyti įstatymų leidimo veiklą, ne tik prieš ją protestuoti. Nacionalistinės grupės smarkiai priešinasi ES imigracijos politikai, o trys šalys - Italija, Lenkija ir Vengrija - su Briuseliu šiuo klausimu priėjo tikrą aklavietę.
Nors E. Macronas, remiamas Vokietijos, palaiko didesnį lojalumą, M. Salvinis, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir jų sąjungininkai siekia didesnio atsiskyrimo.
Itin svarbu tai, kad Europos Parlamentas turi teisę atmesti „Brexit“ susitarimą, jeigu ir kai jam pritars britų įstatymų leidžiamasis organas. Neatrodo, kad taip atsitiktų dabar, esant dabartinei parlamento sudėčiai, nors situacija gali pasikeisti, iškilus naujai įstatymų leidėjų grupei, pasiryžusių sudrumsti vandenis.