Manoma, kad šis streikas, kai šimtai tūkstančių žmonių paliks darbo vietas, bus didžiausias nuo praėjusiais metais prasidėjusios nepasitenkinimo bangos.
Nuo slaugytojų iki advokatų – nuo pragyvenimo išlaidų krizės nukentėję darbuotojai streikuoja visos ekonomikos mastu, o profesinės sąjungos nesutinka su vyriausybe, kuri tvirtina, kad didelis darbo užmokesčio kėlimas yra neįmanomas ir tik paskatins infliaciją.
Be atlyginimų, kurie, darbuotojų teigimu, neatitinka infliacijos tempo, kiti klausimai yra susiję su darbo sąlygomis, darbo saugumu ir pensijomis.
Trečiadienį iš darbo pasitraukė ir kitos grupės: JK universitetų darbuotojai ir BBC žurnalistai Anglijoje.
Dėl „Aslef“ ir Geležinkelių, jūrų ir transporto (RMT) profesinėms sąjungoms priklausančių darbuotojų streiko Londone sustojo visas metro traukinių tinklas.
Vyriausybės departamentai ir pasienio pajėgos taip pat negali dirbti dėl maždaug 130 tūkst. valstybės tarnautojų profesinės sąjungos PCS narių streiko.
PCS generalinis sekretorius Markas Serwotka įspėjo, kad ši akcija yra tik streikų, kurie gali tęstis iki metų galo, pradžia. Jis sakė: „Biudžeto dieną mes prašome iždo kanclerio Jeremy Hunto sąžiningai padidinti mūsų sunkiai dirbančių narių darbo užmokestį. Mes gavome 2 proc. darbo užmokesčio padidinimą, kai maisto produktų infliacija praėjusią savaitę siekė 16 proc. 40 tūkst. valstybės tarnautojų naudojasi maisto bankų paslaugomis, o 45 tūkst. prašo pašalpų dirbantiesiems, nes negali išgyventi“.
Jis pridūrė, kad nebegalima ignoruoti vis didėjančių streikų. „Mūsų ligoninėse streikuoja gydytojai, streikuoja traukinių mašinistai. Streikuoja mokytojai. Manau, kad pirmą kartą per daugelį metų viešosios nuomonės apklausos rodo, kad streikus palaiko daugybė žmonių“, – sakė jis AFP.
J. Huntui pristatant biudžeto planą parlamente, šimtai streikuojančių valstybės tarnautojų žygiavo prie ministro pirmininko Rishio Sunako biuro Dauningo gatvėje ir skandavo: „Ko mes norime? – 10 procentų! Kada mes to norime? Dabar!“