Šią frazę jis pasiūlė keisti į "Rusija ir toliau apsimeta, kad yra įsitikinusi" dėl jai kylančio pavojaus, todėl džiaugiasi matydama Vakarų diplomatus suklaidintus. Anot politiko, dabar supainiotos sąvokos padeda Rusijai manipuliuoti ir įvelti Vakarų partnerius į tuščias diskusijas.
V. Landsbergio įsitikinimu, Vakarai be reikalo sutinka dalyvauti nevaisinguose debatuose - dalyvauja toje gynyboje NATO ar ne. "Žinoma, NATO yra didysis priešas ir kliūtis Rusijos ekspansionizmui. Jei ką nors erzina partnerio gynyba, tai reiškia prisipažinimą, kad patys turi puolamųjų ketinimų ir puoselėja blogą antivakarietišką valią. Pastaruoju metu tai ne kartą Maskvoje įrodyta", - teigė V. Landsbergis.
Anot Lietuvos politiko, tai pačių demokratijų dalykas, kaip jos nori garantuoti savo saugumą. "Ar ne geriau būtų paprastai ir oriai tarti, kad gynyba yra gynyba prieš užpuolimą, ir kad raketinė gynyba Europoje bus pastatyta prieš grasymus ir karinį-politinį spaudimą iš bet kur. Jei kas nori, dar paaiškinkim, kad priešraketinė gynyba tikrai nėra nukreipta prieš Rusiją, bet prieš gąsdinančias rusiškas raketas - taip pat", - dėstė jis.
V. Landsbergis akcentavo: "Jei Rusijos politikos strategai nori parodyti savo šalį kaip potencialią grėsmę, prieš kurią Europa turėtų likti beginklė, tai galų gale yra atvira kalba. Tikėkimės, kad ji atves į abipusį pozityvų supratimą".
Rusijos delegacijos vadovo pavaduotojas Vasilijus Lichačiovas nenorėjo sutikti su V. Landsbergio išsakytu požiūriu. Jo teigimu, Vakarų priešraketinės gynybos sistema nesutrikdė Rusijos, nes ši pirmauja antiraketinės gynybos srityje. Tačiau, anot jo, pačioje Rusijos visuomenėje vyrauja kraštutiniai požiūriai prieš NATO.
Europos Carnegi centro direktorius Jan Techau iš dalies pritarė V. Landsbergio minčiai, kad Rusijos susirūpinimas dėl priešraketinės gynybos sistemos yra apsimestinis. Tačiau, anot jo, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad Rusijoje yra daug mokslinių bei kitų visuomenės balsų, kurie reiškia susirūpinimą.