„Pastebima, kaip intensyviai ir beatodairiškai tiriami žmonės, gyvenantys užsienyje“, – sakė šiaurinės Žemutinės Saksonijos žemės vidaus reikalų ministras Borisas Pistorius (Borisas Pištorijus). Jis pažymėjo, kad Ankara paprašė Berlyno padėti šnipinėti 300 galimų F.Guleno šalininkų. Jų sąrašas buvo duotas Vokietijos žvalgybos tarnybai, kuri jį perdavė žemių vyriausybėms.
„Tai netoleruotina ir nepriimtina“, – sakė B.Pistorius per spaudos konferenciją.
Dėl šios priežasties Žemutinė Saksonija nusprendė apie gautą sąrašą informuoti daugiau nei 10 Ankaros taikinių, tarp kurių yra viena mokykla ir mažiausiai dvi kompanijos, baimindamasi, kad apie jį nežinodami žmonės gali išvykti į Turkiją ir ten sulaukti „keršto“.
Turkijos pareigūnų veiksmai primena „kažką panašaus į paranoją“, sakė B.Pistorius ir pridūrė, kad „visi Guleno šalininkai yra laikomi teroristais ir valstybės priešais, nors tam nėra nė menkiausių įrodymų“.
„Iki šios dienos mes neturime jokių įrodymų, kad Guleno šalininkai būtų kaip nors pažeidę kokius nors įstatymus“, – kalbėjo ministras.
Neįtikintas
Nors Jungtinėse Valstijose gyvenantis 75 metų F.Gulenas neigia dalyvavęs organizuojant nepavykusį liepos mėnesio perversmą, kuriuo buvo siekiama nuversti Recepą Tayyipą Erdoganą, Ankara persekioja jo šalininkus.
Dėl įtariamų ryšių su F.Guleno judėjimu Turkijoje buvo suimta daugiau nei 41 tūkst. žmonių, 100 tūkst. žmonių buvo atleisti iš užimamų pareigų arba jų įgaliojimai buvo suspenduoti. Dauguma nukentėjusiųjų yra mokytojai, policijos bei teismo pareigūnai ir žurnalistai.
Vasario mėnesį Vokietijos policija atliko kratas keturių Turkijos musulmonų dvasininkų namuose. Jie buvo įtariami šnipinėję F.Guleno šalininkus R.T.Erdogano vyriausybės nurodymu.
Savo ruožtu R.T.Erdoganas apkaltino Vokietiją suteikus prieglobstį kurdų ir kitiems „teroristams“, pareikšdamas, kad Berlynas atsisako perduoti įtariamuosius Ankarai.
Praėjusią savaitę Turkiją supykdė Vokietijos užsienio žvalgybos vadovas Bruno Kahlas (Brunas Kalas), pareiškęs, kad jis nėra įtikintas, jog F.Gulenas prisidėjo prie liepos 15-osios perversmo.
Ankara ne kartą bandė įtikinti Berlyną, kad perversmą organizavo atokiame komplekse Pensilvanijoje gyvenantis F.Gulenas, „tačiau jiems nepasisekė“, sakė B.Kahlas žurnalui „Der Spiegel“.
Pasak jo, pučą surengė „kariuomenės dalis“, bijojusi, kad nukentės per R.T.Erdogano vyriausybės vykdomus valymus.
Vokietijos ir Turkijos santykiai yra gana įtempti dėl virtinės nesutarimų, ypač žmogaus teisių klausimais, kurie paaštrėjo po liepą nesėkmingai mėginto įvykdyti.
Berlynas griežtai kritikuoja įvairias priemones, kurių po perversmo ėmėsi Ankara, ir ragina Turkiją paleisti Vokietijos dienraščio „Die Welt“ korespondentą, kuris buvo įkalintas, apkaltinus terorizmu.
Ankarą taip pat supykdė Vokietijos pareigūnų draudimas keliems Turkijos ministrams dalyvauti mitinguose ir agituoti Vokietijoje gyvenančią turkų bendruomenę balandžio 16-osios referendume balsuoti už prezidento R.T.Erdogano galių išplėtimą.