Prieš dvi dienas lenkų žiniasklaida pranešė, kad pavykus nuodugniau perskaityti juodąją dėžę, nustatyta, kad katastrofa įvyko dėl netinkamų įgulos veiksmų esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms.
Trečiadienį lenkus sukrėtė nauja žinia – vokiečių žurnalistas Jurgenas Rothas išleido knygą „Slaptieji S aktai“, kurioje tikina, jog Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofa – teroro aktas, informuoja visa lenkų žiniasklaida.
Kol kas ši sensacijų kupina knyga prieš keletą dienų pasirodė vokiečių kalba, tačiau jau gegužės viduryje ji bus išleista lenkiškai.
J.Rothas tikina, kad vokiečių žvalgyba (BND) turi duomenų, jog katastrofos priežastimi buvo Rusijos specialiųjų tarnybų įvykdytas teroro aktas.
Kaip svetainei „Wirtualna Polska“ sakė Vokietijoje gyvenantis advokatas Stefanas Hambura, Lenkijos karinė prokuratūra turi prašyti Vokietijos paramos, kad galėtų susipažinti su BND dokumentais.
Vokiečių žurnalistas savo knygoje tvirtina, kad Tu154 lėktuvo katastrofa prie Smolensko oro uosto buvo teroro aktas.
J.Rothui esą pavyko gauti 2014 metų kovo mėnesį parengtą BND darbuotojo dokumentą po pokalbių su aukšto rango Lenkijos vyriausybės nariu ir Rusijos Federacijos saugumo tarnybos (FST) vadovais.
Dokumento duomenimis, teroro aktą, panaudojant sprogmenis, įvykdė Poltavoje Ukrainoje veikęs Rusijos Federacijos saugumo padalinys, kuriam vadovavo Dmitrijus S.
Jis esą veikė prisidengęs Ukrainos saugumo tarnybos vardu.
Skelbiama, kad dokumente kalbama apie tai, kad įvykdyti šį nusikaltimą paprašė aukšto rango lenkų politikas, kuris šiuo klausimu ne kartą kalbėjosi su Maskvoje gyvenančiu FST generolu Jurijumi D.
Oficialia versija netiki
J. Rothas netiki oficialia šalia Smolensko sudužusio lenkų lėktuvo katastrofos versija, pagal kurią tragedija įvyko dėl pilotų klaidos.
Naujojoje J. Rotho knygoje „Po spyna esanti byla S: Smolenksas, MH17 ir Putino karas Ukrainoje“ teigiama, kad Lenkijos prezidentas L. Kaczynskis ir dar 95 lėktuvo keleiviai buvo nužudyti.
Interviu vokiečių leidiniui „Bild“ J. Rothas pareiškė, kad atsakomybė dėl įvykusios katastrofos gula ant Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) pečių, skelbia inopressa.ru.
Žurnalisto teigimu, tokią išvadą jis padarė susipažinęs su slapta Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos BND vieno iš darbuotojų parengta vadovams skirta ataskaita.
„Trijų puslapių ataskaitoje, parengtoje 2014 m. kovo mėn., teigiama, kad Rusijos FST karininkas įdėjo keletą trotilo sprogmenų su nuotoliniu būdu valdomais sprogdinimo mechanizmais į L. Kaczynskį skraidinusį lainerį. Lenkijoje buvę jo padėjėjai Varšuvos oro uoste padėjo jam tai padaryti“, – patikino J. Rothas.
Vis dėlto žurnalistui teko pripažinti, kad šios ataskaitos patikimumas nėra visiškai patvirtintas, tačiau „ją parengė šiuo metu BND dirbantis asmuo, kurį gerai pažįsta J. Rothas.
Žurnalisto teigimu, šis asmuo turi rimtų ryšių tarp Lenkijos ir Rusijos valdančiųjų.
„Tiesa, ataskaitoje nurodoma tuo metu Ukrainoje dirbusio FST generolo pavardė ir dokumentai. Be to, ataskaita paremta dviejų tarpusavyje visiškai nesusijusių šaltinių Lenkijoje ir Rusijoje pateikta informacija. Abu šie šaltiniai detaliai apibūdina, kaip į lėktuvą buvo įdėtas sprogmuo, dėl kurio žuvo prezidentas L. Kaczynskis ir dalis šalies konservatyviojo politinio ir karinio elito“, – teigia J. Rothas.
Nepaisant to, kad oficialiose Rusijos ir Lenkijos ataskaitose buvo teigiama, kad ant lėktuvo nuolaužų sprogmenų pėdsakų neaptikta, skirtingi gerai žinomi mokslininkai iš Lenkijos, Australijos ir JAV atliko tyrimus, kuriuose pasitelkus itin didelio jautrumo prietaisus sprogmenų pėdsakai vis dėlto buvo aptikti, teigia J. Rothas.
DELFI primena, kad antradienį paskelbta, kad kariniai pilotai, kaltinami dėl Lenkijos prezidentinio lėktuvo katastrofos 2010 metais, leisdamiesi tirštame rūke Rusijoje vykdė savo vyresnybės nurodymus, rodo nutekinti pilotų kabinos pokalbių registratoriaus įrašai.
Lėktuvas sudužo 2010 metų balandžio 10 dieną, artėdamas prie Smolensko aerodromo vakarinėje Rusijos dalyje. Per katastrofą žuvo 96 juo skridę žmonės, tarp jų Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis su žmona ir aukščiausieji šalies kariuomenės vadovai.
Lenkijos radijo stotis RMF FM paskelbė lėktuvo juodosios dėžės įrašus, kurie rodo, kad prieš pat nelaimę kartu su pilotais kabinoje buvo tuometinis Lenkijos oro pajėgų vadas generolas Andrzejus Blasikas.
„Faktas tas, kad mes turime tai daryti (nusileidimą), iki galo“ [„Faktem jest, że my musimy to robić, do skutku”], – pareiškė A.Blasikas pilotams, šešios minutės iki lėktuvo sudužimo, pakartodamas vieno aukšto rango užsienio reikalų ministerijos pareigūno, kuris kabinoje apsilankė anksčiau, žodžius.
„Išsiteksime, drąsiai“ [„Zmieścisz się, śmiało”], – sakė A.Blasikas pilotams, kaip atrodo, ragindamas juos tūpti, kai lėktuvas skrido maždaug 300 metrų aukštyje.
Nutekinta informacija rodo, kad nepaisant pilotų pakartotinių bandymų, jiems taip ir nepavyko išprašyti „trečiųjų asmenų“ iš pilotų kabinos.
Nelaimės priežastis tiriantys Varšuvos kariniai prokurorai antradienį paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad nutekinti įrašai yra „netikslūs“, tačiau jų autentiškumas nebuvo paneigtas.
Prokurorai taip pat patvirtino, kad neseniai ekspertai pateikė naujų įrašų, kuriuose „iššifruota 40 procentų daugiau žodžių“ nei ankstesniuose. Karinė prokuratūra taip pat pradėjo tyrimą, siekiant išsiaiškinti, kas nutekino slaptus juodosios dėžės įrašus, įvykdydamas nusižengimą, už kurį gresia iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Praėjusį mėnesį prokurorai sakė, kad nelaimė įvyko dėl piloto klaidos, tačiau taip pat iškėlė kaltinimus dviems Rusijos oro dispečeriams dėl jų vaidmens šioje katastrofoje.
Praėjus beveik penkeriems metams po šios nelaimės, ją vis dar gaubia įvairios sąmokslo teorijos.
Velionio prezidento brolis dvynys Jaroslawas Kascynskis ir opozicinės partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) nariai yra įsitikinę, kad Smolenkso katastrofa buvo suplanuotas Lenkijos prezidento, vieno drąsiausių tuometinio Rusijos premjero Vladimiro Putino kritikų, nužudymas.
Iki šiol Rusija atsisako perduoti lėktuvo liekanas Lenkijos pareigūnams, tvirtindamas, kad tyrimas tebevyksta.
Varšuva katastrofos tyrimą pratęsė iki šių metų spalio 10 dienos.
Lenkijos delegacija Rusijoje pagamintu lėktuvu „Tupolev“ skrido į Rusijos vakariniame regione turėjusias vykti Katynės žudynių atminimo ceremonijas, pagerbti tūkstančių Antrojo pasaulinio karo pradžioje 1940 metais Sovietų Sąjungos NKVD nužudytų lenkų kariškių, palaidotų masinėse kapavietėse. Kremlius iki 1990 metų šias žudynes neigė.