Trečiadienį paskelbtame tyrime šie leidiniai pranešė, kad įtariamuoju laikomas vienas Ukrainos pilietis, kuris privatumo sumetimais įvardijamas tik kaip Volodymyras Z.
Įtariama, kad ataką prieš dujotiekį jis įvykdė kartu su dar dviem asmenimis, kurie, kaip manoma, taip pat yra Ukrainos piliečiai.
Anot Vokietijos teisėsaugos, Volodymyras Z. ir dar du asmenys užmezgė kontaktą su jachtos „Andromeda“, plaukiojančios su Vokietijos vėliava ir prisišvartavusios šiaurinėje Riugeno saloje, vairininku.
ARD praneša, kad Volodymyras Z. padėjo vairininkui nuplukdyti jachtą į dujotiekio vietą. Du iš trijų įtariamųjų dėvėjo nardymo įrangą ir paniro po vandeniu.
Skelbiama, kad jachtos vairininkas atpažino Z. iš nuotraukų virtinės, kurią jam parodė policija. Anot pranešimo, 2022 metų rugsėjo mėnesį eismo saugumo kameros Riugene užfiksavo baltą mikroautobusą, kuriuo, kaip įtariama, buvo vežami nardymo reikmenys. Šiame mikroautobuse sėdėjo keleivis, „labai panašus į Z.“.
Vienas Vokietijos teismas arešto orderį Volodymyrui Z. išdavė birželio mėnesį.
Paskutiniais duomenimis, įtariamasis gyveno viename Lenkijos kaime netoli Varšuvos. Tačiau manoma, kad nuo to laiko jis pradėjo slapstytis.
Kodėl Lenkija per teisiškai privalomą 60 dienų terminą neįvykdė Europos arešto orderio, neaišku. ARD atkreipia dėmesį, kad nors Lenkija šioje atakoje nedalyvavo, Vokietijos teisėsauga jau seniai kaltina Varšuvą, kad ji tyliai šį sabotažą toleravo.
Lenkija trečiadienį patvirtino, kad gavo Vokietijos arešto orderį sulaikyti ukrainietį, įtariamą „Nord Stream“ dujotiekių sabotažu 2022 m.
Lenkijos prokuratūra naujienų agentūrai AFP sakė, kad birželio mėnesį gavo Volodymyro Z. arešto orderį, susijusį su „jo atžvilgiu Vokietijoje iškelta byla“, tačiau įtariamasis išvyko į Ukrainą dar nespėjus jo sulaikyti.
Jokių sąsajų tarp įtariamųjų ir Ukrainos vyriausybės nenustatyta.
Kiti du įtariamieji – sutuoktinių pora, kuriai jokie arešto orderiai nėra išduoti, – neigė pažįstantys Volodymyrą Z. ir tvirtino, kad atakos metu atostogavo Bulgarijoje.
2022 metų rugsėjo mėnesį dviejuose „Nord Stream“ dujotiekiuose prie Danijos Bornholmo salos buvo pastebėti keturi dideli dujų nuotėkiai. Seismologijos institutai prieš tai užfiksavo du povandeninius sprogimus. Šie vamzdynai anksčiau buvo atsidūrę geopolitinės įtampos centre, kai Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, taip galimai keršydama už Vakarų sankcijas, įvestas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
Nors nuotėkiai įvyko tarptautiniuose vandenyse, du iš jų buvo pastebėti Danijos, o dar du – Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Tuo metu, kai įvyko nuotėkiai, dujotiekiai nebuvo eksploatuojami, tačiau juose vis tiek buvo dujų.
Tyrimus dėl sprogimų inicijavo Danija, Švedija ir Vokietija. Tačiau Danija ir Švedija savo tyrimus baigė anksčiau šiais metais.
Buvo pasirodžiusios įvairios teorijos, kuriose pirštu bedama į Ukrainą, Rusiją arba JAV. Visos šios šalys savo sąsajas neigė.