Tačiau nuo šios vasaros padėtis keičiasi. Dabar klanai medijose linksniuojami jau ne tiek dėl nusikaltimų, kiek dėl Vokietijos policijos akcijų prieš juos.
Atsakingi politikai atvirai įvardina įsisenėjusią problemą. „Šeimyniniai klanai susikūrė uždaras veikimo zonas“, – interviu Vokietijos radijui sakė Šiaurės Reino Vestfalijos vidaus reikalų ministras Herbertas Reulis. Jį itin neramina ta aplinkybė, kad „per savo ryšius jie mėgina daryti įtaką politikai, administracijai bei policijai“ (informacija apie klanų bandymą prasiskverbti į Berlyno policiją iškilo viešumon 2017 metų gale).
Valstybinio autoriteto jie nepripažįsta: „Kas yra teisinga, sprendžia patys. Ir manosi turį teisę imtis smurto“. Tai – „frontalus sistemos puolimas“, – apibendrina krikščionių demokratų (CDU) politikas H. Reulis. Tad, anot jo, pats laikas pasakyti: „Pas mus galioja ne šeimos, o valstybės įstatymai.“
Dabar didžiausioje Vokietijos žemėje tenka taisyti ankstesnės, socialdemokratų ir žaliųjų, vyriausybės klaidas, įskaitant pagražintą statistiką. Ką tik paaiškėjo, jog Šiaurės Reino Vestfalijoje veikia ne 50, o daugiau nei 100 klanų, o visoje šalyje dabar priskaičiuojama jau ne 100 tūkst., o 200 tūkst. šeimyniniams klanams priklausančių narių.
Beje, Vokietijoje esama ne vien arabų, kurdų ir turkų, bet ir romų bei jezidų klanų, – praėjusią savaitę nurodė šį socialinį fenomeną tyrinėjantis teisės mokslininkas Matthias Rohe.
Tai ne šiaip nusikaltimai, tai – signalas valstybei
Skandalingiausiais nusikaltimais garsėja Berlyne įsikūrę klanai. Tuo būdu jie demonstruoja savo galią ir įtaką ne vien kitiems klanams, bet, kaip pastebi Berlyno CDU politikas Falko Liecke, ir valstybei, signalizuodami jai: „Jie yra miesto šerifai, jie gali sau tai leisti“.
2010 m. keturi pistoletais ginkluoti vyrai užpuolė Europos pokerio turnyrą viešbutyje „Grand Hyatt“. Per užpuolimą pagrobtų 250 tūkst. eurų taip ir nepavyko rasti.
2014 m. arabų klano Rammo nariai išsprogdino visą Berlyno Mariendorfo Taupomosios kasos filialą ir išplėšę seifus pasigrobė arti 10 milijonų eurų. Vienas klano narių sėdo į kalėjimą. Tačiau pinigų atgauti nepavyko. Veikiausiai grobį klanas investavo į nekilnojamą turtą.
2014 m. penki kaukėti plėšikai naktį įsiveržė į Berlyno prabangių prekių parduotuvę KaDeWe ir, kirviais sutratinę vitrinas, pasigrobė laikrodžių bei papuošalų už 800 tūkst. eurų. Užpuolimas truko tik 79 sekundes.
2017 m. trys Rammo klano atžalos įlipo pro langą į Bodės muziejų ir karučiais išsivežė iš jo 100 kg sveriančią auksinę jubiliejinę monetą „Didysis klevo lapas“. Moneta, kurios vertė – 3,75 mln. eurų, iki šiol nerasta. Plėšikams, kaip vėliau paaiškėjo, padėjo muziejuje apsaugininku dirbęs bendras.
2018 m. rugsėjo popietę išėjęs pasivaikščioti su žmona ir šešiais vaikais, aštuoniais šūviais Berlyno gatvėje buvo nušautas arabų klano narys, 14 metų kalėjime praleidęs 36-erių Nidalis R. Jo laidotuves, į kurias susirinko arti 2000 žmonių, įskaitant organizuoto nusikalstamo pasaulio vadeivas, saugojo 150 policininkų, – mat bijota susipriešinusių klanų susidūrimo. Tačiau klanai demonstravo vienybę.
1000 adatos dūrių strategija
Vokietijos valstybę jie laiko silpna, – atvirai pripažino teisėsaugos atstovai ir mokslininkai, praėjusią savaitę Šiaurės Reino Vestfalijos mieste Esene susirinkę į pirmąjį mokslinį simpoziumą, skirtą kovai su šeimyniniais klanais. Čia vienbalsiai nutarta, kad prieš klanus būtina imtis kietos, represyvios politikos.
Tiesą sakant, tokia politika jau keletas mėnesių vykdoma. Šiaurės Reino Vestfalijos vidaus reikalų ministras H. Reulis savo žemėje paskelbė „nulinės tolerancijos strategiją“ ir vieną po kito organizuoja reidus prieš klanus. Viename reidų prieš keletą savaičių dalyvavo 1,3 tūkst. policijos pareigūnų. „Tokiais reidais – nelyginant 1000 adatos dūrių – mes siekiame šioje publikoje sukelti nerimą“, – aiškino jis.
Atsilikti nenori ir Berlynas bei Brėmenas. Šalyje turbūt nėra tokios dienos, kad specialiosios policijos pajėgos neįsiveržtų į klanų narių nusikaltėlių būstus, šiša barus, prabangių automobilių nuomos įmones. Konfiskuojami ginklai (net vestuvėse!), narkotikai, didžiulės pinigų sumos. Dažniau nei iki šiol areštuojami įtariamieji.
Kaip teismo salėse dūrių strategija subliūkšta
Tačiau pažaboti suįžūlėjusius klanus nėra taip lengva. Tai puikiai rodo naujausias pavyzdys. Prieš savaitę Berlyno administraciniame teisme buvo sensacingai suimtas palestiniečių klano vadas, 43-ejų Arafatas Abou-Chakeras. Mat viena jo brolienė informavo policiją apie svainio planus pagrobti garsiausio Vokietijos repo dainininko Bushido vaikus, o jo gražuolės žmonos veidą subjauroti druskos rūgštimi.
Tačiau A. Abou-Chakeras vėl laisvėje, nes policijai jį apskundusi brolienė savo liudijimą atsiėmė – veikiausiai iš baimės. Klano vadui byla kelta net 33 kartus, bet nuteistas jis nebuvo nė karto. Panašu, kad pavyks išsisukti ir šįkart.
Vokietijos teisėsauga bejėgė, jei teismo salėje liudininkai staiga „praranda“ atmintį ir neigia anksčiau duotus parodymus. O giminystės ryšiais susijusiems klanų nariams Vokietijos teisė, neįpareigojanti liudyti prieš giminaitį, šiaip ar taip paranki.
Be to, pinigingi klanai pasisamdo geriausius gynėjus. Tokius kaip László Anisicą. 90 tūkst. eurų honoraras advokatui? Šią televizijos žurnalistės Maybrit Illner paminėtą sumą L. Anisicas nuleido negirdomis. Tik paaiškino, kad jo nedomina, kaip socialinės pašalpos gavėjas įstengia sumokėti tokias sumas. „Arabų šeimos tėvo, susirūpinusio savo sūnumi, aš neklausiu, iš kur jis ima pinigus sūnaus gynimui“, – atjautą ginamojo šeimai demonstravo advokatas.
Klanai vis agresyviau puola pareigūnus
Humaniškumas, atjauta klanų narių akyse – silpnumo požymis. Savo sėkmę jie grindžia brutalia jėga, kurią priešpriešina „silpnai“ daugumos visuomenei. „Jie traktuoja mus kaip aukų visuomenę“, – žurnalui „Der Spiegel“ yra sakęs Brėmeno policijos tyrėjų vadovas Wilhelmas Weberis. O „auka“ jiems yra tas, kuris nesigina, – „Die Welt“ žurnalistei neseniai aiškino buvęs klano narys, laikraštyje vadinamas Khalilu.
Susiremti su klanais išties reikalinga drąsa. Akivaizdžiausiai tai pajusti gauna policijos pareigūnai. Tvarkos daryti į „klanų teritoriją“ atvykusius policininkus paprastai apspinta būrys agresyvių vyrų, kartais jiems netgi pavyksta suimtąjį išlaisvinti. Policininko profesija pastaraisiais metais tampa vis pavojingesnė.
Štai, tik keletas Eseno simpoziume pateiktų citatų iš policininkų kasdienio susidūrimo su klanų nariais: „Užsičiaupk! Galiu su tavim daryti, ką noriu!“ (2019 sausis); „Ne jums man ką nors aiškinti – nesat nei mano motina, nei tėvas, ne brolis!“ (2018 gruodis); „Seni, kaip kalbi su mano tėvu? Tu miręs!“ (2016 lapkritis).
Nusikaltėliai mėgina įbauginti pareigūnus, teigdami, jog žino, kur jie gyvena, kur į mokyklą eina jų vaikai. Griebiamasi ir subtilesnio psichologinio spaudimo, – nurodo Eseno policijos viršininkas Frankas Richteris. Tarkim, automobiliu jie lydi pareigūną iki namų. Arba pasitinka jį prie namų durų, kad paklaustų, „ar dar sveikas“.
Grasinimai – net teismo rūmuose
Būta atvejų, kai net teismo salėje kaltinamojo giminės taip agresyviai grasino teisėjui, kad po teismo proceso šį teko iki pat namų lydėti būriui policininkų.
Spaudimą patiria ir žurnalistai, išdrįsę stoti klanams skersai kelio. Antai Spiegel.TV komandą, atvykusią iš Hamburgo į Berlyną filmuoti proceso prieš jau minėtąjį Arafatą Abou-Chakerą, klano nariai patys puolė iš visų pusių filmuoti savo mobiliaisiais telefonais, mėgino juos išstumti iš teismo rūmų fojė, agresyviai klausinėjo, kur žurnalistai gyvena ir žadėjo ateiti į svečius „pasikalbėti prie kavos puodelio“.
Vienas išvadino filmuotoją pedofilu, kitas parodė komandai nuogą užpakalį, o paskui, pripylęs į šiukšliadėžę vandens, šliūkšelėjo žurnalistų pusėn. Ir visa tai – stebint teismo rūmų apsaugininkams. „O ką mes galim padaryti?“ – bejėgiškai teisinosi vienas jų.
Klanų nariai vadovaujasi kitomis socialinėmis normomis, – aiškina teisės ekspertas M. Rohe.
Konfliktai sprendžiami fiziškai. Čia galioja stipriojo teisė. Nauja, jau Vokietijoje gimusi karta, pasak M. Rohe, netgi brutalesnė už tėvus.
Tai gauna patirti klanų atžalų mokytojai ir bendraklasiai („nuskriaustojo“ puola ginti broliai, pusbroliai, dėdės). Be atodairos sumušamas šiukšliavežės vairuotojas, paprašęs, kad klano narys patrauktų savo automobilį. Klanų bijo medikai, ne sykį užsipulti, kad nepakankamai greitai ir efektyviai dirba.
Klanų bosai – naujieji popkultūros herojai?
Tokių pavojingų procesų bei tendencijų kontekste be galo keistai atrodo Vokietijos televizijos detektyvinis serialas „4 Blocks“, skirtas Berlyne veikiantiems arabų klanams ir policijos kovai su jais.
Bejėgiai policininkai, aklinai atsiribojusi paralelinė visuomenė, prabangūs automobiliai, pinigų šūsnys, tranki muzika, bet ir kalėjimai, žūtys. Taip, filmas, vaizduojantis, kaip libaniečių klano bosas Tony Hamady terorizuoja Berlyno kvartalą Noikiolną (Neukölln), atspindi tikrovę.
Tačiau tai – pavojingas žaidimas su ugnimi, nes serialo kūrėjai nusikaltėlius paverčia ganėtinai patraukliais herojais, – kritikuoja Berlyno policijos profsąjungos atstovas spaudai Benjaminas Jendro. Arabų klanų mikrokosmosas, – taip, kaip jis pateiktas filme, – patraukia jaunuolius.
„Berlyne dabar kalbama arabiškai“, – ši citata iš filmo jau tapo sparnuotu posakiu. Klano boso Tony Hamady vardu pasivadino vyrų kirpykla. „Instagrame“ jauni vyrukai inscenizuoja save filmo herojų stiliumi. Policijos tyrėjai savaitraščio „Die Zeit“ reporteriams prisipažino, kad šis serialas juos tiesiog vimdo, nes jis šlovina gangsterius.
Užtenka, kad prie klanų populiarinimo prisideda vokiečių repo kultūra, ypač jos žvaigždė Bushido, ilgą laiką buvęs lyg ir kokia Abou-Chakero klano iškaba, – apgailestauja B. Jendro. Taip popkultūra torpeduoja vieną iš esminių kovos su klanais strategijos punktų – siekį kaip nors išplėšti klanų atžalas iš nusikalstamos aplinkos ir integruoti juos į normalų darbo pasaulį.
Ristynės su klanais dar tik prasidėjo. Ir nereikia turėti iliuzijų, kad po 30 metų neveiklumo „problema jau rytoj bus išspręsta“, – Eseno simpoziume susirinkusiems šalies teisėsaugos atstovams sakė ministras H. Reulis. O Eseno policijos viršininkas F. Richteris pridūrė: „dar tik pirma pirmojo kėlinio minutė“.