Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad Turkijos ir Vokietijos santykiai išliks „stiprūs ir abipusiai“. Anksčiau Turkijos valdžia perspėjo Vokietijos pareigūnus, kad balsavimo dėl rezoliucijos, susijusios su masinėmis armėnų žudynėmis, rezultatai gali turėti įtakos valstybių dvišaliams santykiams.
Rezoliuciją dėl armėnų genocido Turkija pavadino „istorine klaida“
Turkija ketvirtadienį „neveiksminga ir niekine“ pavadino Vokietijos parlamento priimtą rezoliuciją, kuria per Pirmąjį pasaulinį karą Osmanų imperijoje vykusios armėnų žudynės yra pripažįstamos genocidu.
„Vokietijos parlamento iškraipytų ir pagrindo neturinčių tvirtinimų pripažinimas genocidu yra istorinė klaida“, – vicepremjeras ir vyriausybės atstovas Numanas Kurtulmusas (Numanas Kurtulmušas) paskelbė savo paskyroje tinkle „Twitter“, pavadindamas šią rezoliuciją „neveiksminga ir niekine“.
Jerevanas sveikina Vokietijos parlamento priimtą rezoliuciją dėl armėnų genocido
Armėnija ketvirtadienį pasveikino Vokietijos parlamento priimtą rezoliuciją, kuria per Pirmąjį pasaulinį karą Osmanų imperijoje vykusios armėnų žudynės yra pripažįstamos genocidu.
Armėnijos užsienio reikalų ministras Edvardas Nalbadianas šį pripažinimą pavadino „vertingu Vokietijos indėliu ne tik pripažįstant ir pasmerkiant armėnų genocidą tarptautiniu mastu, bet taip pat (indėliu) į visuotinę kovą už genocido ir nusikaltimų žmogiškumui prevenciją“.
Bundestago balsavimo išvakarėse Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas paragino Vokietijos parlamentarus nepasiduoti Turkijos bauginimams dėl genocido statuso suteikimo osmanų pajėgų vykdytoms armėnų žudynėms.
„Nebūtų teisinga nepavadinti genocidu armėnų genocido vien todėl, kad tai pykdo kitos ... valstybės vadovą. - sakė jis dienraščiui „Bild“. - Esu tikras, kad Bundestago politikai mato taip pat ir nebus įbauginti.“
Rezoliucijoje „Armėnų ir kitų krikščionių mažumų genocido 1915 ir 1916 metais atminimas ir paminėjimas“, kurią pateikė Vokietijos valdančioji kairiųjų ir dešiniųjų koalicija ir opozicijoje esantys žalieji, ginčijamas žodis vartojamas visame tekste.
Balsavimas buvo surengtas ypač neparankiu metu, kai Vokietijai ir Europos Sąjungai reikia Ankaros pagalbos mažinant į Europą vykstančių migrantų srautą, net ir didėjant įtampai dėl virtinės klausimų, tarp jų – žmogaus teisių.
Šis klausimas taip pat yra ypač opus Vokietijoje, kuri palaiko ypatingus santykius su Ankara, iš dalies – dėl 3 mln. turkų išeivių bendruomenės, kuri susiformavo po 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiuose vykdytos didžiulės „darbuotojų svečių“ programos.
Iki šiol armėnų genocidą buvo pripažinusios daugiau kaip 20 valstybių, tarp jų – Prancūzija ir Rusija.
R. T. Erdoganas: rezoliucija „rimtai paveiks“ dvišalius santykius
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį perspėjo, kad Osmanų imperijoje vykusių armėnų žudynių pripažinimas Vokietijos parlamente genocidu „rimtai paveiks“ dvišalius santykius.
„Rezoliucija, kurią priėmė Vokietijos parlamentas, rimtai paveiks Vokietijos ir Turkijos santykius“, – pareiškė R.T.Erdoganas, patvirtindamas, kad Ankara atšaukia savo ambasadorių iš Vokietijos konsultacijoms.
Jis patvirtino, kad Ankara atšaukė savo ambasadorių Huseyiną Avni Karslioglu iš Vokietijos konsultacijoms.
Vokietijos reikalų patikėtinis Turkijos sostinėje taip pat yra iškviestas į Turkijos užsienio reikalų ministeriją, nurodė Vokietijos ambasados Ankaroje atstovas naujienų agentūrai AFP.
Turkijos vicepremjeras Numanas Kurtulmusas savo paskyroje tinkle „Twitter“ šią rezoliuciją pavadino „neveiksminga ir niekine“ bei „istorine klaida“.
„Iškraipytų ir pagrindo neturinčių tvirtinimų pripažinimas genocidu Vokietijos parlamente yra istorinė klaida“, – N.Kurtulmusas, kuris yra ir vyriausybės atstovas, parašė savo oficialioje paskyroje tinkle „Twitter“.
Už šį dokumentą balsavo triuškinanti Vokietijos įstatymų leidėjų dauguma, neatsižvelgdama į Turkijos perspėjimus, kad toks sprendimas gali pakenkti dvišaliams santykiams.
„Tikras draugas“
Pasak N. Kurtulmuso, toks sprendimas yra nenaudingas draugiškiems Turkijos ir Vokietijos ryšiams.
„Tai problema, kurią turi spręsti ne politikai arba parlamentai, o mokslininkai ir istorikai“, – sakė jis.
N. Kurtulmusas taip pat perspėjo : „Žinoma mes, Turkija, duosime tinkamą atsaką į šį sprendimą visais lygmenimis“.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) piktinosi „neatsakingu“ Vokietijos parlamentarų veiksmu ir kaltino Vokietiją, kad ši siekia atitraukti dėmesį nuo jos pačios tamsios Trečiojo Reicho istorijos.
„Norint pridengti savo pačių istorijos tamsius puslapius netinka juodinti kitų šalių istoriją neatsakinga ir nepagrįsta parlamento rezoliucija“, – parašė jis tinkle „Twitter“.
Ministras pirmininkas Binali Yildirimas (Binalis Jildirimas), kuris prieš pat balsavimą perspėjo Berlyną, kad tai bus draugystės su Vokietija „testas“, pavadino priimtą rezoliuciją „klaidinga“.
Turkijos parlamentaras Burhanas Kuzu (Burchanas Kuzu), valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) vykdomojo komiteto narys, rėžė dar griežčiau tinkle „Twitter“: „Vokiečių bedieviai vėl padarė tą, ką visuomet (bedieviai) daro“.
„Aš visada sakiau, kad Vokietijas nėra tikras draugas. Osmanai žlugo per juos“, – pridūrė B.Kuzu.
Vokietijos imperija buvo pagrindinė Osmanų imperijos sąjungininkė pastarosios paskutiniais dešimtmečiais; abi jos kovėsi su Antante per Pirmąjį pasaulinį karą.
Jerevanas seniai siekia, kad armėnų žudymai ir masiniai trėmimai 1915 metais būtų tarptautinu mastu pripažinti „genocidu“. Armėnai tvirtina, kad iki 1,5 mln. jų tautiečių buvo išžudyti 1915–1917 metais, byrant Osmanų imperijai.
Turkija ginčija tokią interpretaciją, sakydama, kad aukų skaičius yra išpūstas ir kad dauguma žuvusiųjų buvo pilietinio karo aukos. Pasak Ankaros, apie 300–500 tūkst. armėnų ir maždaug tiek pat turkų žuvo per pilietinius neramumus, kai armėnai sukilo prieš savo valdytojus osmanus.
Armėnų genocidą iki šiol buvo pripažinusios daugiau kaip 20 valstybių, tarp jų – Prancūzija ir Rusija.