Spauda atskleidė, kad tarp gynybos prioritetų Rusija neminima.
Tačiau respublikonų dauguma pritarė kitų metų gynybos biudžetui, kur Europai numatyta keturiskart daugiau lėšų.
Jau pradėta didžiulė, nuo Šaltojo karo nematyta operacija, kurios metu į pasienį su Rusija siunčiama šarvuotoji brigada, o papildoma įranga dislokuojama sandėliuose Vakarų Europoje.
Tai pirmas kartas per dešimtmečius, kai iš Jungtinių Valstijų į Europą perdislokuojama visa tankų brigada. Iš viso – 2 tūkst. konteinerių, tankų ir automobilių.
„Mes remiame – reguliuojame eismą. Lenkijos link vyksta vilkstinės, kurioms siūlysime paramą. Padės ir mūsų karo policija“, – tikina Vokietijos ginkluotųjų pajėgų inspektoriaus pavaduotojas Peteris Bohreris.
Atplukdyta į Šiaurės jūros uostą Brėmerhafeną ginkluotė artimiausias savaites keliaus per šią logistikos bazę šiaurės rytų Vokietijoje Berlyno link, o iš ten – į Lenkijos šiaurę ir pietus.
Jau vien pats dislokavimo greitis taps išbandymu, per kiek laiko galingiausia pasaulio kariuomenė gali pasiekti paskirties tašką netoli Rusijos.
Tačiau šios šarvuotosios brigados dislokavimas – ne NATO, o Jungtinių Valstijų sprendimas. 4 tūkst. karių su naujausia technika bus dislokuoti vakarų Lenkijoje, jos daliniai vyks į visas priešakines NATO šalis pratyboms.
„Neparduosime šalių, kad jos būtų Rusijos įtakos, Rusijos diktato zonoje. Čia, Rytų Europoje, turime klestinčias demokratijas ir nepritarsime niekam, kas keltų grėsmę jų gebėjimui pačioms spręsti savo ateitį“, – teigia JAV Senato ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas Johnas McCainas.
Daugiau kaip 1,5 tūkst. tankų ir šarvuočių – į bazę prie pat Vokietijos sienos Nyderlanduose ginkluotę Amerika grąžino po dešimties metų pertraukos.
Prezidentas Barackas Obama pasirašė Kongreso patvirtintą biudžetą, kur Europos gynybai skiriama keturis kartus daugiau lėšų negu šiemet.
Pagal ankstesnį planą senesnė ginkluotė buvo sandėliuojama pratyboms Lietuvoje ir kitose priešakinėse NATO sąjungininkėse, bet dabar nuspręsta modernesnius ginklus laikyti sukaupus toliau nuo Rusijos sienos ir arčiau Vakarų Europos uostų.
„Jei reikia į Europą atsiųsti pajėgų, tai galima padaryti kur kas greičiau, kai įranga jau yra čia“, – sako Nyderlandų kariuomenės vadas Tomas Middendorpas.
Tačiau ar po trijų savaičių postą perimsianti naujoji administracija nepakeis politikos?
„Foreign Policy“ paskelbė keturis D. Trumpo politikos prioritetus, kuriuos jo komanda perdavė Pentagonui.
Rusijos tarp jų nėra – tik kova su islamistais, kariuomenės stiprinimas, kibernetinė gynyba ir veiksmingesnis išlaidų naudojimas. Net jei NATO išlaikys savuosius batalionus, ar Amerika neatšauks savo priemonių?
Per Baltijos šalis keliaujantys senatoriai ramina.
„Išrinktasis prezidentas pasakė, kad turime stiprinti kariuomenę, kad turime daugiau lėšų skirti gynybai. Jis neseniai pasakė, kad remia NATO. Taigi dar pamatysime. Bet taip pat manau, kad žmonės aplink jį, jei jis to pats dar nežino, padės suprasti, kad tai sėkmingiausias Aljansas istorijoje, tai Aljansas, laimėjęs Šaltąjį karą“, – sako JAV Senato ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas J. McCainas.
Bet kai išrinktasis prezidentas net su saviškiais Senate susipykęs, kiek galima tikėti raminimais, kad D. Trumpas tik aštriau formuluoja seną politiką?
„Tai, kad išrinktasis prezidentas pasakė, jog visi turi įnešti deramą indėlį, ne nauja. Tai dabartinės politikos tąsa. Pagal tai, kas vyko pastaruosius 70 metų, esu tvirtai įsitikinęs, kad Jungtinės Valstijos lieka ištikimos Europos saugumui ir stabilumui“, – tikina JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas.
Didžiausias išmėginimas laukia rudeniop, kai Rusija planuoja dar nematyto masto, tiesiog milžiniškas pratybas „Zapad“ vakariniuose regionuose ir Baltarusijoje.
Ir Gruziją, ir Krymą Rusija užpuolė prisidengdama pratybomis, tad Pentagonas turės nuspręsti, kur turės atsidurti šie tankai, kad atgrasytų Maskvą.