Šalyje, kurią ilgą laiką persekiojo kaltės jausmas dėl jos vaidmens Antrajame pasauliniame kare, ginkluotosios pajėgos dešimtmečius nebuvo laikomos prioritetu ir kentėjo dėl nuolatinio investicijų trūkumo.
Tačiau Maskvos sprendimas pasiųsti savo pajėgas į Ukrainą paskatino dramatiškus pokyčius Berlyne: šis įsipareigojo skirti didžiules sumas kariuomenei stiprinti, kad ji galėtų kovoti su augančiomis grėsmėmis.
Paskelbęs pirmąsias nuo 2011 metų naujas Bundesvero (ginkluotųjų pajėgų) politikos gaires, gynybos ministras Borisas Pistoriusas sakė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui „brutaliai užpuolus Ukrainą, į Europą sugrįžo karas“.
„Tai reiškia, kad pasikeitė grėsmės situacija, – sakė jis. – Vokietija turi būti atgrasymo ir kolektyvinės gynybos Europoje ramstis“.
Gairių įžangoje B. Pistoriusas ir kariuomenės vadas generolas Carstenas Breueris teigė, kad Bundesveras turi persiorientuoti į savo „pagrindinę misiją“ – nacionalinę gynybą ir „aljanso“ gynybą – turėdami omenyje NATO.
Nuo šiol „visos kitos misijos ir užduotys yra jai subordinuotos“, – pridūrė jis.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, kancleris Olafas Scholzas pristatė specialų 100 mlrd. eurų fondą kariuomenei stiprinti.
Tačiau iššūkiai yra didžiuliai – nuo pakankamai greito naujos ginkluotės įsigijimo iki aptriušusių kareivinių atnaujinimo ir jaunų vokiečių, norinčių užsirašyti į kariuomenę, paieškos.