„Ankara-Berlynas: gruodžio 19 dienos vakaras suteptas net dviejų išpuolių pralietu krauju. Turkijos sostinėje per parodos atidarymą buvo nušautas Rusijos ambasadorius Turkijoje Andrejus Karlovas. Vokietijoje Kalėdų mugėje sunkvežimis rėžėsi į minią žmonių, per išpuolį žuvo 12 žmonių, 48 buvo sužeisti“, – rašoma straipsnyje.
Du teroristiniai išpuoliai. Du veiklos būdai. Du tikslai. Du taikiniai.
„Berlyno tragedija priminė teroristinį išpuolį Nicoje, įvykdytą liepos 14 dieną. Tada sunkvežimis taip pat rėžėsi į minią. Žinoma, galima daryti prielaidą, kad vieta pasirinkta ne atsitiktinai: didelė žmonių koncentracija, jie apsipirkinėja, ilsisi po sunkios darbo dienos, laukia gražiausios metų šventės. Šiuo atveju kalbame apie simbolius. Nicoje tuo atveju buvo fejerverkai ir valstybinė šventė“, – primena D. Vernet.
„Visą pirmadienio vakarą tiek Vokietijos žurnalistai, tiek politikos veikėjai labai stengėsi nedaryti skubotų išvadų, ar tragedija Berlyne buvo tiesiog nelaimingas atsitikimas, ar teroristinis išpuolis.
Akivaizdu, kad jie nerimavo, ar nepaskatins politinių reakcijų, ir tuo pačiu nenorėjo sudaryti įspūdžio, kad stengiasi ignoruoti tokius svarbius įvykius“, – tvirtina skilties autorius.
Teroristinis išpuolis Kalėdų mugėje– naujausias iš skaudžių įvykių, kurie pastaruosius kelis mėnesius sukrėtė Vokietiją. Skirtumas tas, kad seniau buvo kalbama apie pavienių radikalų sumanymus, o šiuo atveju abejonių nėra – tai gerai suplanuotas teroristinis aktas, kurį suplanavo ir įvykdė tikrai ne vienas asmuo.
„Išpuolis Kalėdų mugėje Berlyne – daugiausia aukų pareikalavęs iš visų, įvykdytų Vokietijoje. Tai dar vienas įrodymas, kad, netgi jeigu Europos valstybė ir aktyviai nedalyvauja tarptautinėje koalicijoje prieš „Islamo valstybę“, tai dar nereiškia, kad ji apsaugota nuo terorizmo“, – teigiama straipsnyje.
Vokietija patenka į koaliciją, tačiau užsiima tik materialine ir technine pagalba, bombardavimuose ji nedalyvauja. Pastarasis teroristinis išpuolis Berlyne grasina sukelti politinių padarinių, nors dešinioji populistinė jėga AfD ir vykdo prieš islamą nukreiptą kampaniją, o ir valdančioji Vokietijos partija aršiai kritikuoja bet kokius su pabėgėlių klausimu susijusius ribojimus. Neseniai vykusiame partijos suvažiavime kanclerė Angela Merkel buvo priversta pyktis su partijos kolegomis, reikalavusiais atsisakyti tokios palankios imigrantams politikos.
„2015 metais Vokietija svetingai priėmė daugiau nei 800 tūkst. pabėgėlių. Šalies kanclerė Angela Merkel buvo viena iš tų, kurie padėjo pagrindus susitarimui su Turkija dėl migrantų srautų mažinimo iš Artimųjų Rytų karinių veiksmų zonų. Politikė nuolat atsisakinėjo nustatyti tikslią pabėgėlių kvotą, ko iš jos reikalavo jos partijos dešinysis sparnas ir broliškoji bavarų partija“, – rašo straipsnio autorius.
„Šis atsisakymas ją dabar persekioja kaip koks šešėlis. 2016 metų pradžioje kanclerės populiarumui buvo suduotas skaudus smūgis – taip nutiko visą pasaulį apskriejus pranešimams apie Kelne seksualinės prievartos aukomis tapusius šimtus moterų. Visgi jos populiarumas vėl auga pastarosiomis savaitėmis, kai Vokietijoje prasidėjo nauji rinkiminiai metai. Po 12 kanclerės poste praleistų metų A. Merkel naujo mandato rinkimuose į parlamentą sieks rugsėjį. Teroristinis išpuolis Berlyne neabejotinai apsunkins ir taip nelengvą Vokietijos politikus kankinančią dilemą: kaip tvarkytis su šalies žmonių pasipiktinimu ir tuo pačiu nepadaryti paslaugos populistinėms dešiniosioms jėgoms“, - reziumuoja autorius.