Programėlė taip pat suvaidino svarbų vaidmenį telkiant kai kuriuos smurtingiausius protestus prieš Vokietijos vyriausybės COVID-19 politiką.
Trečiadienį parlamentui pradėjus svarstymus dėl privalomo skiepijimo, valdžios institucijos baiminasi, kad šis prieštaringai vertinamas klausimas gali sukelti dar vieną pykčio bangą. Atsižvelgdami į tai, politikai nusitaikė į griežtesnę „Telegram“ kontrolę. Vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser iki Velykų pristatys planus reikalauti, kad programėlė ištrintų pranešimus, kuriuose yra grasinimų mirtimi ar neapykantą kurstančių kalbų, ir nustatytų jų autorius. Jei „Telegram“ nesilaikys reikalavimų, vyriausybė gali net visiškai uždrausti paslaugą.
„Užtikrinsime, kad tie, kurie skleidžia neapykantą, būtų nustatyti ir patraukti atsakomybėn“, – sausio viduryje Bundestago žemiesiems parlamento rūmams sakė N. Faeser. Ji taip pat sakė laikraščiui „Die Zeit“, kad „Telegram“ gali būti deaktyvuota Vokietijoje, jei nesilaikys vietos įstatymų ir „visos kitos galimybės žlugs“.
Kai kurie protestuotojai prieš vakcinas naudojasi „Telegram“ pokalbių grupėmis, kuriose gali būti iki 200 tūkst. narių, norėdami dalytis melaginga informacija ir skatinti smurtą prieš politikus.
Gruodį Vokietijos policija konfiskavo ginklus per reidus rytiniame Drezdeno mieste, kai „Telegram“ grupė buvo panaudota skleisti grasinimus nužudyti regiono lyderį. Tą patį mėnesį „Telegram“ buvo panaudota siekiant sutelkti koronaviruso skeptikų grupę – apsiginklavę liepsnojančiais fakelais jie susirinko prie Saksonijos žemės sveikatos ministrės Petros Koepping namų. Pranešime, kurį peržiūrėjo 25 tūkst. žmonių, tie, kurie prieštarauja COVID apribojimams, buvo raginami dalytis privačiais Vokietijos „vietos parlamentarų, politikų ir kitų asmenybių“, jų nuomone, pandemijos apribojimais „siekiančių juos sunaikinti“, adresais.
2017 metais Vokietija priėmė prieštaringai vertinamą įstatymą, įpareigojantį socialinių tinklų milžines šalinti nelegalų turinį ir pranešti apie tai policijai. Feisbukas rugsėjį paskelbė, kad ištrynė paskyras, puslapius ir grupes, susijusias su „Querdenker“ judėjimu, kurio balsas prieš Vokietijos vyriausybės koronaviruso apribojimus tapo labiausiai girdimas. Tačiau tai išstūmė nepritariančiuosius į kitas platformas.
„Kadangi didelės platformos, tokios kaip feisbukas, nebeleidžia rasistinio, antisemitinės neapykantos ir kraštutinių dešiniųjų turinio, pavyzdžiui, holokausto neigimo, žmonės, norintys tai skleisti, ieško naujų kelių“, – AFP sakė Simone Rafael, vadovaujanti „Amadeu Antonio“ kovos su rasizmu fondo skaitmeniniam skyriui.
„Šiuo metu populiariausia Vokietijoje yra „Telegram“, – sakė S. Rafael.
Feisbukas suinteresuotas išlaikyti savo veiklą Vokietijoje ir laipsniškai paklūsta nacionaliniams įstatymams, „Telegram“ atveju taip nėra, sakė ekspertė. „Telegram“ nebendradarbiauja su teisminėmis ar saugumo institucijomis net neginčijamai baudžiamais ir smerktinais klausimais, tokiais kaip vaikų pornografija“, toks elgesys „atima iš valstybės bet kokią galimybę imtis veiksmų“, sakė S. Rafael.
Kadangi „Telegram“ nepaklūsta, Vokietijos federalinė policija netgi planuoja pradėti siųsti bendrovei prašymus ištrinti turinį, kad priverstų imtis veiksmų, rašo dienraštis „Die Welt“.
Viena galimybė vyriausybei būtų reikalauti, kad „Google“ arba „Apple“ pašalintų „Telegram“ iš savo programėlių parduotuvių. Tačiau tai neturės įtakos naudotojams, kurie jau atsisiuntė programėlę. S. Rafael mato tik vieną išeitį – visiškai uždrausti programėlę. Tuomet Vokietija taptų pirmąja Vakarų šalimi, uždraudusia „Telegram“, kurią 2013 metais sukūrė rusai broliai Nikolajus ir Pavelas Durovai – du Rusijos prezidento Vladimiro Putino priešininkai, siekę išvengti savo šalies slaptųjų tarnybų sekimo.
Šiuo metu bendrovės būstinė yra Dubajuje, o jos pagrindinė įmonė – Britų Mergelių salose.
„Telegram“ jau uždrausta arba griežtai reguliuojama Kinijoje, Indijoje ir Rusijoje.
Tačiau toks žingsnis gali įžiebti ir pasipriešinimą Vokietijoje. „Viena vertus, mes džiaugiamės, kad „Telegram“ nėra cenzūros ir ji svarbi demokratiniams judėjimams Baltarusijoje bei Irane, kita vertus, išjungiame paslaugą čia“, – sakė internetiniams leidiniams dirbantis žurnalistas Markusas Reuteris.