Dešimtys žmonių praeitą savaitę žuvo pietiniame Odesos uostamiestyje, prorusiškiems kovotojams susirėmus su Kijevo provakarietiškos vyriausybės šalininkais, o Ukrainos pajėgos kaunasi su separatistais, kontroliuojančiais keliolika miestų rytiniame regione.
„Kruvini vaizdai iš Odesos mums parodė, kad esame vos už kelių žingsnių nuo karinės konfrontacijos“, – F.M.Steinmeieris sakė Ispanijos dienraščiui „El Pais“, Prancūzijos „Le Monde“ ir „La Repubblica“ bei Lenkijos „Gazeta Wyborcza“.
Jis pridūrė, kad to konflikto intensyvumas pasiekė tokį laipsnį, „koks dar visai neseniai nebūtų atrodęs įmanomas“.
„Primygtinai patariame vengti kelionių į Krymą, – sakoma ministerijos tinklalapyje paskelbtame pranešime. – Vokietijos vyriausybės požiūriu, Krymas priklauso Ukrainai, bet faktiškai yra kontroliuojamas Rusijos. Dėl dabartinės padėties Vokietijos piliečiams nebegali būti užtikrinamos konsulinės paslaugos.“
„Padėtis Ukrainos rytuose ir pietuose šiuo metu itin įtempta, – sakoma pranešime. – Daugėja valstybinių pastatų ginkluotų užėmimų ... pasitaikė incidentų, kai būdavo sulaikomi užsieniečiai.“
Duodamas interviu televizijai pirmadienio vakarą, F.W.Steinmeieris sakė nuogąstaujantis, kad nei Rusija, nei Ukraina nebegali suvaldyti padėties, intensyvėjant kovoms aplink prorusiškų jėgų tvirtovę Slovjanską.
„Esu įsitikinęs, kad susiduriame su padėtimi, kuri klostosi sava eiga. Rytų Ukrainoje esama grupių, kurios neklauso nei Kijevo ... nei Maskvos“, – perspėjo jis.
Daugėja susirėmimų
Ukrainos pajėgoms puolant prorusiškų separatistų kontroliuojamą Slovjansko miestą aukų skaičius padidėjo mažiausiai iki 34, antradienį pranešė pareigūnai, skambant naujiems perspėjimams dėl pilietinio karo grėsmės ir uždarius pagrindinį to regiono oro uostą.
Ukrainą gali apimti „chaosas ir pilietinio karo grėsmė“, pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas), atspindėdamas karštligiškas Europos pastangas sudaryti sąlygas diplomatiniam sprendiniui, kol dar ne per vėlu.
Baiminamasi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali įsakyti surengti invaziją į kaimyninę šalį, prisidengiant „taikdariška“ misija.
Tačiau JAV generolas Philipas Breedlove'as (Filipas Bridlavas), vadovaujantis NATO karinėms operacijoms Europoje, sakė, kad Rusijos specialiosios pajėgos, kurios, Vakarų šalių nuomone, jau yra slapta dislokuotos, „gali įvykdyti jo (V.Putino) uždavinius rytų Ukrainoje“ be būtinybės siųsti reguliariąją kariuomenę.
Artėjant šiems terminams, Ukrainos vyriausybė pirmadienį suintensyvino pastangas sutriuškinti sukilėlius Slovjansko mieste, turinčiame per 110 tūkst. gyventojų ir tapusiame pagrindine prorusiškų separatistų tvirtove.
Vienas Slovjanske esantis naujienų agentūros AFP žurnalistas sakė, kad daugiau nei 110 tūkst. gyventojų turinčio miesto centre antradienio rytą buvo labai ramu, tačiau svarbiausių maisto produktų ir kitų prekių atsargos sparčiai senka.
Prieš Kijevo vyriausybę nusistatę gyventojai gatvėse krovė automobilių padangas ir rąstus, turinčius sulėtinti bet kokį armijos puolimą.
Rusija, kuri galiausiai pripažino savo kariuomenę Kryme prieš tame regione paskubomis surengtą referendumą dėl nepriklausomybės, dabar neigia, kad jos specialiosios pajėgos veikia rytų Ukrainoje.
Maskva tikina, kad šis sukilimas yra natūrali priešiška reakcija į Ukrainos vyriausybę, atėjusią į valdžią po to, kai Kijeve kelis mėnesius vykę audringi gatvių protestai privertė pasitraukti Kremliaus palaikomą prezidentą Viktorą Janukovyčių. Rusija taip pat kaltina Ukrainos valdžią „kariaujant prieš savo žmones“.
Britų sekretorius: Rusija mėgina sužlugdyti rinkimus
Tai jis pareiškė atvykęs į Vieną dalyvauti Europos Tarybos šalių užsienio reikalų ministrų susitikime, kurio darbotvarkėje neabejotinai dominuos Ukrainos krizė.
„Atrodo, Rusija siekia užkirsti kelią tiems rinkimams ir juos ir sužlugdyti. Tai negerai“, - sakė W.Hague'as žurnalistams, atvykęs į Europos Tarybos konferenciją Vienoje.
„Manau, didžioji dauguma šiandien čia susirinkusių šalių turės labai griežtą žinią - Ukrainos rinkimams turi būti leista įvykti“, - pabrėžė Britanijos diplomatijos vadovas.
„Ukrainiečiai turi teisę turėti savo vyriausybę, savo prezidentą ir laisvus, demokratinius rinkimus“, - pridūrė jis.
Ukrainos prezidento rinkimai numatyti gegužės 25 dieną. Maskva teigia, kad šiuos rinkimus rengti „absurdiška“. Tuo tarpu prorusiški Ukrainos separatistai sekmadienį planuoja organizuoti savo referendumą dėl nepriklausomybės nuo Ukrainos.
Į susitikimą Vienoje atvykęs Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nieko nekomentavo, o Ukrainos diplomatijos vadovas Andrijus Deščycia pasakė, jog nori iš Europos Tarybos aiškaus pareiškimo apie paramą.
Kol kas neaišku, ar S.Lavrovas ir A.Deščycia, pirmadienį kartu su kitais ministrais dalyvavę darbiniuose pietuose, per šį apsilankymą Austrijoje surengs dvišalį susitikimą.