Neretai – dėl juokingiausių dalykų, tarkim, dėl nekalto pašmaikštavimo karnavalo scenoje. O juk karnavalas nuo viduramžių laikų pasižymėjo išlaisvinančiu juoku! Bet politinio korektiškumo sargai, kaip matyti, humoro jausmą bus praradę.
Nuo bandymų įvesti „humoro policiją“ ketvirtadienį perspėjo buvęs Vokietijos vicekancleris, socialdemokratas Sigmaras Gabrielis, stojęs ginti naująją krikščionių demokratų partijos pirmininkę Annegretą Kramp-Karrenbauer nuo užsipuolimų. Mat, po to, kai ji karnavalo metu išdrįso pasišaipyti iš šalyje urmu įrenginėjamų tualetų trečiajai lyčiai, kilo tikra kairiojo pasipiktinimo audra.
Generalinis socialdemokratų sekretorius Larsas Klingbeilis tuoj užuodė krikščionių demokratų sąjungoje ėmus pūsti „labai konservatyvius vėjus“. Kairysis Berlyno kultūros senatorius Klausas Ledereris prabilo apie „prasčiokiško lygio“ „tragediją“. Vieni įtarinėjo, kad juokeliais mažumų sąskaita CDU politikė mėgina žvejoti balsus dešiniajame pakraštyje, kiti netgi diagnozavo jai „transfobiją“.
Tarsi būtų įsiplieskęs Rytų-Vakarų konfliktas
Transtapatybės ir interseksualumo draugijos pirmininkė Petra Weitzel apkaltino A. Kramp-Karrenbauer įžeidus „transseksualų, interseksualų ir nebinariškų žmonių“ jausmus. Lesbiečių ir homoseksualų atstovai reikalavo politikės viešai atsiprašyti. Prie šio reikalavimo skubėjo prisijungti žaliųjų lyderis Robertas Habeckas, supeikęs ją už „neskoningą anekdotą“.
„Jei Kramp-Karrenbauer būtų žaliųjų primininkė, ji turėtų tuoj pat atsistatydinti“, – komentavo politologas Uwe Junas „politinį skandalą“.
Visi tie kaltinimai išlaužti iš piršto ar liguistos vaizduotės padiktuoti, nes nekaltesnį juokelį būtų sunku įsivaizduoti. Pažodžiui jis skambėjo taip: tualetai trečiajai lyčiai yra skirti „vyrams, kurie dar nežino, ar šlapintis stovint ar atsisėdus.“
„Apie viską galima diskutuoti, tiktai ne taip ilgai ir ne taip aršiai, tarsi būtų vėl įsiplieskęs Rytų-Vakarų konfliktas! Negi neturim kitų rūpesčių ir temų?“ – atvesti į protą įsismarkavusius kritikus mėgino autoritetingas CDU politikas Wolfgangas Bosbachas.
„Esame pasaulyje labiausiai susikausčiusi tauta!“
Naujoji CDU pirmininkė, ankstesniuose karnavaluose persirengdavusi šmaikščia valytoja Grėte, ir šįkart pasirodė besanti nepėsčia. Ji ne tik kad neatsiprašinėjo, bet, priešingai, politinėje pelenų dienoje Demmine negailestingai ištrinko galvą visiems saiką praradusiems kritikams ir aistringai pasisakė už laisvę juoktis, už laisvę persirengti politinio korektiškumo nesuvaržytais kostiumais.
Mat, vadovaudamasi brošiūra „Kids aktuell“ („Vaikai – aktualu“), vieno vaikų darželio Hamburge administracija kreipėsi į tėvus, prašydama per karnavalą neperrengti savo vaikų indėnų kostiumais, kad „niekas nepasijustų diskriminuojamas“ – apie tai rašė Vokietijos laikraštis „Bild“, o po to šalyje kilo karštos diskusijos – dėl politiškai korektiškų ir nekorektiškų karnavalo kostiumų.
„Hamburgo vaikų darželis, nepageidaujantis matyti vaikų indėnų kostiumais, debatai apie kietąsias daleles, kurias sukelia naujametiniai fejerverkai, mėsėdžių ir vegetarų, žaliavalgių susipriešinimas“ – „juk visa tai, ką dabar patiriam, yra beprotybė“, – sakė A. Kramp-Karrenbauer Demmine (Meklenburgas–Priešakinė Pomeranija) susirinkusiems krikščionims demokratams.
„Praradome saiką“, „esame pasaulyje labiausiai susikausčiusi tauta“, – konstatavo CDU lyderė. Jei ir toliau būsim tokie susikaustę, kyla pavojus „prarasti dalį tradicijos ir kultūros“.
Politiškai leistini juokai – kaip socialistinėje VDR?
Aistra, su kuria A. Kramp-Karrenbauer gynė laisvę juokauti, be abejo, sukėlė kritikų nepasitenkinimą – ne tokios reakcijos jie tikėjosi. Bet jos kovinga laikysena pelnė politikei ir nemaža simpatijų.
„Ką dabar turim daryti? Riesti tik politiškai priimtinus ankedotus kaip socialistinėje VDR? Jei taip, kas bus sprendėjai? Žalieji ir kiti humoro jausmą praradę kairieji?“ – retoriškai klausė dienraštis „Bayernkurier“.
Jei taip, gal skundikams bus sukurta speciali programėlė, kad galėtų greičiau pranešti Orwello kalbos policijai? – ironizavo komentatoriai. Pasirodo, dabar ir juokdarys turi prieš juokaudamas pasitikrinti, ar jo pokštai telpa į politinės korekcijos rėmus.
„Negi užmiršome, ką reiškia sąvoka „juokdario laisvė“? – ketvirtadienį įsismarkavusių kritikų klausė buvęs socialdemokratų lyderis S. Gabrielis. – Jei kiekvieną karnavale pasakytą juokelį svertume aukso svarstyklėmis, tai prieš 10-20 metų pusę politikų būtų tekę suimti“.
Šįkart socialdemokrato nuomonė nelabai skyrėsi nuo „Alternatyvos Vokietijai“ pirmininko Jörgo Meutheno pozicijos.
Laisvai juokauti „kairuoliškai žaliame beprotnamyje Vokietijoje nebeįmanoma. Tuoj turi įsikišti amžinai besipiktinančiųjų kalbos policija“, – replikavo jis savo feisbuko paskyroje.
Kitąsyk prieš piktindamiesi karnavalo juokeliais, politkorekcijos sargai galbūt įsiklausys į taiklią politologo Thorsteno Faaso ironiją: „Karnavalas be pajuokavimų kieno nors sąskaita man atrodo esąs vienas didžiųjų XXI amžiaus iššūkių.“
