Konfliktas įsiplieskė po to, kai W. Thierse viešai perspėjo dėl skaldančio tapatybių politikos vaidmens ir pabrėžė tėvynės bei tautos svarbą „dramatiškai besikeičiančiame“ nūdienos pasaulyje. Pirmiausia W. Thiersę užsipuolė LGBT atstovai, išvadindami jį reakcionieriumi, o netrukus nuo socialdemokrato atsiribojo ir dabartiniai partijos vadovai.
Ką gi tokio baisaus pasakė šis Vokietijos socialdemokratų mohikanas, 20 metų vadovavęs Pamatinių socialdemokratinių vertybių komisijai?
„Apie rasizmą, postkolonializmą ir socialinę lytį diskutuojama vis aršiau ir agresyviau“, – rašė jis vasario 22 d. dienraštyje „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ (FAZ) pasirodžiusiame esė „Kiek identitetų gali pakelti visuomenė?“
Tapatybių politikos dėmesio centre atsiduria specifinės žmonių grupės poreikiai, „siekiama aukštesnio tos grupės pripažinimo, geresnės visuomeninės pozicijos, didesnės įtakos“.
Tačiau diversiškumą „iškelti kaip aukščiausią visų socialinių ir kultūrinių pastangų tikslą“ yra problemiška. „Būtina pagarba įvairovei bei kitoniškumui dar ne viskas“, negalima užmiršti ir visuomenės daugumos teisių, – straipsnyje pabrėžė W. Thierse.
Tautos kaip kultūrinės tėviškės neigimas – „elitinė, arogantiška kvailybė“
„Tapatybinių reikalavimų radikalumas“, o ir tas „įniršis, su kokiu yra puolamos kai kurios tradicinės pozicijos“, W. Thiersę verčia kelti pagrįstą klausimą: „Kokiu mastu tapatybių politika stiprina pliuralistinę visuomenę, o nuo kada pradeda ją skaldyti?“
„Tapatybių politika neturi tapti tranšėjų karu, griaunančiu visuomenės bendrumo jausmą. Kaip atsvara tokiam diskursui reikalingos teigiamai pakrautos sąvokos „gimtinė, patriotizmas, tauta“. Neigti tautos, kaip buvimo gimtojoje kultūroje, poreikį yra „elitinė, arogantiška kvailybė“, – su poleminiu įkarščiu dėstė socialdemokratas.
Pasisakė W. Thierse ir prieš cancel culture – nutildymo kultūrą.
„Iš viešojo diskurso medijose ar universitetuose išstumti kitokių pažiūrų žmones ar tokius, kurie nekalba nurodyta kalba“, pasak jo, nesiderina su demokratine politine kultūra. Pastaraisiais metais Vokietijos viešojoje erdvėje vis labiau įsigali „korektiška gender kalba“, kai tarkime, prieš daiktavardžio daugiskaitos galūnę dedama žvaigždutė kitoms lytims pažymėti, tarkime, Professor*innen, Kritiker*innen. Pats W. Thierse, iš profesijos germanistas, atmeta politiškai korektišką kalbos valymą ir keitimą, pasitelktą kaip visuomenės perauklėjimo instrumentą.
„Queer-Community“ įsižeidžia, socialdemokratų vadovybė skuba atsiprašinėti
Šmaikščiu „Neuer Züricher Zeitung“ politinio komentatoriaus Alexanderio Kisslerio pasakymu, W. Thierse „sugrojo visa tapatybių politikos trigerio taškų klaviatūra“, tad nėra ko stebėtis, jei straipsnis sukėlė aukštas emocines bangas.
Pirmoji banga kilo Vokietijos lesbiečių ir homoseksualų bendrijoje LSVD. Ir nors W. Thierse seksualinių mažumų straipsnyje net neminėjo, o tik pabrėžė būtinumą matyti visą visuomenę, ne vien savo grupinį kitoniškumą, to pakako, kad jam būtų prilipdyta reakcionieriaus etiketė.
Lesbiečių ir homoseksualų bendrijos prezidiumo narys, socialdemokratas Alfonso Pantisano, emocingai kaltino partijos draugą, esą, šis savo komentaru dienraštyje FAZ „apspjaudęs Queere Community – Keistųjų bendruomenę (taip Vokietijoje save vadina įvairios seksualinės mažumos – red.). „Tai, ką Thierse, beje, SPD pamatinių vertybių komisijos narys, parašė, yra naujosios dešinės žargonas. Ne įtraukiantis, o atskiriantis. Ne progresyvus, o reakcingas“, – piktinosi jis.
Dar labiau konfliktą įsiūbavo kita provokacija: Queer bendruomenė savo tinklaraštyje paviešino citatas iš laiško, kurį „išrinktiems bendruomenės nariams“ atsiuntė socialdemokratų partijos pirmininkė Saskia Esken ir pirmininko pavaduotojas Kevinas Kühnertas. Abu politikai gender jautria kalba savo laiške atsiprašinėdami teisinosi: „Iš pavienių SPD atstov*ių pasisakymų taip vadinamos tapatybių politikos“ klausimais susidaro „nepažangios SPD vaizdas“, „trikdantis Jūsų bendruomenę, trečiuosius, bet ir mus“. Dėl tokių pasisakymų, esą, jiems gėda, – laiške tikino socialdemokratų lyderiai.
„Tai pražūtinga demokratinių diskusijų kultūrai“
Reaguodamas į šį laišką, W. Thierse viešai klausė, ar jis dabar turėtų trauktis iš partijos, jei jau du SPD vadovai jo gėdijasi ir nuo jo atsiriboja? Partijos pirmininkė S. Esken, savo ruožtu, viešai teisinosi, esą, laiškas buvęs privatus, ji apgailestavo, kad Queer bendruomenė tekstą paviešino, „panaudodama jį mums supriešinti“.
Interviu žurnalui „Cicero“ W. Thierse teigė praeityje pats palaikęs LGBT aktyvistus, tačiau dabar yra jais nusivylęs.
Pasirodo, sulaukęs kritikos, jis pats paskambino Queer-AG pirmininkui ir po ilgos diskusijos sutarė su juo pratęsti pokalbį tapatybių politikos klausimais prie kavos puodelio ar alaus bokalo. Tačiau kelioms dienoms praėjus, tas pats asmuo viešai išvadino jį reakcionieriumi. Išeitų, Queer bendruomenė visiškai nėra suinteresuota spręsti klausimus argumentuotais debatais ar ieškoti bendro sprendimo.
„Socialdemokratija, perimdama tapatybių politikos ideologiją, ne tik kad išsižadėjo darbininkijos, bet ir prisijungė prie judėjimo, suabsoliutinančio savo pačių jautrumą, įsivaizdavimą: Aš jaučiuosi esantis auka, vadinasi, esu teisus. Tai pražūtinga demokratinei diskusijų kultūrai. Nes esama ir kitų jautrumų, kiti taip pat gali sakyti: aš esu auka ir manau priešingai nei tu“, – aiškino W. Thierse.
„Ir morališkai atakuojama „dauguma“ dažnai jaučiasi įskaudinta ar grėsmę patirianti“, – partijos bičiulį dienraštyje „Süddeutsche Zeitung“ parėmė kita žymi socialdemokratė, buvusi Europos Viadrinos universiteto rektorė, o nuo 2014 m. – Pamatinių socialdemokratinių vertybių komisijos pirmininkė Gesine Schwan.
Didžiulis palaikymas W. Thiersei: žmonės dėkoja už drąsą
W. Thierse džiaugėsi sulaukęs didžiulio palaikymo. Įsiplieskus viešam konfliktui, jo elektroninio pašto dėžutę tiesiog užvertė pritariantys piliečių laiškai, – gavęs jų nuo 500 iki 1000.
„Didžiojoje daugumoje laiškų man dėkojama už drąsą: pagaliau atsirado žmogus, nepabūgęs išsakyti, kas slegia mus visus ir ko nebedrįstame pasakyti mes“, – sakė jis. Tai, pasak W. Thiersės, glumina, nes jis pats nė sekundės nesijautė esąs drąsus. Vis dėlto ta baimė, matyti, „charakterizuoja dabartinę visuomeninę komunikaciją“, – svarstė socialdemokratas.
Drauge jis keliuose interviu pakartotinai pabrėžė, kad šis medijose dabar plačiai narstomas ir komentuojamas konfliktas anaiptol nėra privataus pobūdžio. Tai – ne asmeninių santykių klausimas.
„Ši tema jaudina visą visuomenę“, – sakė buvęs Bundestago pirminininkas.
Aštri reakcija į W. Thiersės pamąstymus tik patvirtino jo įžvalgą apie visuomenę skaldančią tapatybių politiką bei jo rūpestį dėl politinės kultūros šalyje.
Viešai užsipuldami 77-erių politiką, naujųjų ideologijų atstovai veikiausiai nesitikėjo tokio plataus palaikymo tam, anot jų, „baltam, senam, heteroseksualių orientacijų vyrui“.
Visuomenės vidurys pagaliau pasipriešino naujosioms ideologijoms
Jo ginti stojo ir buvusio Vokietijos kanclerio, garsiojo socialdemokrato Willy Brandto sūnus, istorikas Peteris Brandtas.
Drauge su leidėju Detlefu Prinzu šią savaitę „FAZ“ jis rašė, jog „normaliais laikais“ būtų buvę atvirai diskutuota W. Thiersės iškeltais klausimais, nuo jo neatsiribojant. O dabar, „gėdindamiesi“ savo partijos bičiulio, S. Esken ir K. Kühnertas atsiribojo nuo didelės dalies socialdemokratų.
Meno istorikas Horstas Bredekampas, vienas iš Berlyno Humboldto forumo steigėjų, tame pačiame dienraštyje suformulavo dar aštriau.
Pasak jo, AfD keliami iššūkiai yra įveikiami: „Sunkiau bus įveikti tapatybių politikos išpuolį prieš protą, nes ji slepiasi po kairiosios išlaisvinimo retorikos etikos šarvais.“
Tad užuot gėdinęsi, pasak istoriko, socialdemokratai privalėtų W. Thiersei už drąsą pastatyti paminklą.
„Visuomenės vidurys pagaliau pasipriešino naujosioms ideologijoms“, – trečiadienį skelbė „Die Welt“ komentaro antraštė.
O žurnalas „Cicero“ šalia W. Thiersės ir Vokietijos mokslininkų įsteigto „Mokslo laisvės tinklo“ išvardino ir aibę kitų pasipriešinimo „tapatybių politikos absurdiškumams“ pavyzdžių – iš Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos.
Požiūris, regis, ima keistis, – nes buvo pertemptas lankas. Galimas daiktas, kad bent jau Vokietijoje socialdemokrato W. Thiersės įžiebtas konfliktas taps lemtingu posūkiu tapatybių politikos byloje.