A.Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) surinko 39,4 proc. balsų per vietos parlamento rinkimus, rodo preliminarūs rezultatai, tačiau šiai partijai reikės ieškotis naujos koalicijos partnerės, nes ankstesni sąjungininkai vietų asamblėjoje nebegavo.
Tuo tarpu pirmąkart į Saksonijos parlamentą patekusi partija „Alternatyva už Vokietiją“ (AfD), kuri pasisako už euro panaikinimą, pranoko prieš rinkimus skelbtas prognozes, surinkusi 9,7 proc. balsų.
CDU vadovavo Saksonijai nuo Vokietijos suvienijimo 1990 metais. Tačiau jos ankstesni koalicijos partneriai – libertarinė Laisvųjų demokratų partija (FDP) – surinko tik 3,8 proc. ir neperžengė penkių procentų slenksčio, kad patektų į šios žemės parlamentą.
Saksonijos premjeras Stanislawas Tillichas, kuris yra CDU narys, sakė, kad jo partiją iškovojo „superrezultatą“, nors už krikščionis demokratus šįkart balsavo mažesnė rinkėjų dalis lyginant su rinkimais prieš penkerius metus. Tačiau jis pridūrė, kad „kartu“ matyti, jog iš regiono parlamento iškrito koalicijos partneriai.
S.Tillichas atmetė galimybę susivienyti su AfD ir sakė norintis pirmiausiai tartis dėl galimos koalicijos su Socialdemokratų partija (SPD), o toks aljansas atitiktų A.Merkel nacionalinę „didžiąją koaliciją“. Taip pat neatmetama partnerystė su Žaliųjų partija.
„Ieškosime partnerio, su kuriuo kartu galėtume kažką pasiekti dėl šios žemės. Ir, žinoma, tarp jų nėra AfD“, – S.Tillichas sakė visuomeninei televizijai ARD.
Rinkimų rezultatai buvo itin skaidrūs FDP, kuri prarado paskutines vietas regioniniuose parlamentuose po to, kai praeitais metais iškrito iš nacionalinio parlamento.
AfD, gegužę įžengusią į Europos Parlamentą, tačiau nesugebėjusią patekti į Vokietijos federalinį parlamentą per pernai rugsėjį vykusius rinkimus, praeitų metų pradžioje įkūrė ekonomikos profesorius Berndas Lucke.
Ši partija reikalauja, kad Europos Sąjunga (ES) nebefinansuotų į sunkią padėtį patekusių valstybių finansinio gelbėjimo programų, o Vokietija susigrąžintų nacionalinę valiutą – markę.
„Vokietijoje atėjo laikas naujai partijai“, – B.Lucke sakė televizijai ZDF, kai buvo paskelbti pirmieji rezultatai.
AfD pagrindinė kandidatė – 39 metų chemikė Frauke Petry, keturių vaikų motina – akcentavo šeimų problemas. Ji ragino poras auginti daugiau vaikų ir kvietė sugriežtinti įstatymus dėl abortų, Vokietijos visuomenei sparčiai senstant.
„AfD atėjo į Saksoniją, tačiau dar svarbiau, kad ji atėjo į Vokietiją“, – F.Petry sekmadienio vakarą sakė Dresdene.
Ši partija taip pat ragino surengti referendumą dėl uždraudimo Saksonijoje statyti mečetes su minaretais.
Dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“ laikėsi kritiškos pozicijos, sakydamas, kad AfD žadėjo žmonėms „markės pojūtį“ euro laikais.
„Bet kas, norintis sužinoti, kaip buvo anksčiau, eina į muziejų. Bet kuris, norintis balsuoti už tai, kas buvo anksčiau, balsuoja už AfD“, – komentavo laikraštis.
Pagrindinė CDU varžovė Saksonijoje buvo ultrakairioji partija „Linke“ („Kairė“), kurios šaknys siekia Rytų Vokietijos komunistinį režimą, surinkusi 18,9 proc. balsų, rodo preliminarūs rezultatas. Ši partija pasirodė prasčiau negu 2009 metais, kai už ją balsavo 20,6 proc. Saksonijos rinkėjų.
Trečioji liko SPD, už kurią balsavo 12,4 proc. rinkėjų.
Žalieji užsitikrino 5,7 proc. balsų, o ultradešinioji antiimigrantinė Vokietijos nacionalinė demokratinė partija buvo išmesta iš Saksonijos parlamento, surinkusi 4,95 proc. balsų ir neperžengusi penkių procentų slenksčio.
Rinkėjų aktyvumas buvo nuviliantis – mažesnis negu 50 proc., nors per ankstesnius Saksonijos vietos parlamento rinkimus jis siekė 52,2 procento. Šįkart rinkėjai buvo pasyviausi nuo Antrojo pasaulinio karo.
Vokietijai ruošiantis minėti Berlyno sienos griūties 25-ąsias metines, rinkimai Saksonijoje buvo pirmieji iš įvyksiančių artimiausiu laiku trijose rytinėse žemėse. Rugsėjo 14-ąją vietos parlamentai bus renkami kaimyninėje Tiuringijoje ir Brandenburge.